Aso

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
(Naibaw-ing manipud iti Áso)

Napaamo nga aso
Sakup ti panawen: Naldaw a Pleistoseno – Agdama)
Nadumaduna a puli ti aso
Napaamo
Taksonomia urnosen
Pagarian: Animalia
Pilo: Chordata
Klase: Mammalia
Urnos: Carnivora
Pamilia: Canidae
Henero: Canis
Sebbangan:
Subsebbangan:
C. l. familiaris[1]
Tallo a nagan
Canis lupus familiaris[1]
Linnaeus, 1758
Kapada a nagan

Canis familiaris Linnaeus, 1758[2][3]

Ti napaamo nga aso (Canis lupus familiaris),[4] ket maysa a susebbangan ti maris-dapo a lobo (Canis lupus), maysa a kameng ti Canidae a pamilia iti mamaliano nga urnos ti Carnivora. Ti termino a "napaamo nga aso" ket sapasap a naus-usar para iti napaamo ken dagiti nadumaduma a kita a nawagteng. Ti aso ket mabalin nga isu ti immuna a napaamo nga ayup, ken isu ti kaaduan a natartaraken nga agob-obra, agan-anup, ken kadua nga ayup iti pakasaritaan ti tao. Ti balikas nga "aso" ket mabalin a kayatna a sawen pay ti lalaki a sebbangan ti aso,[5] a kasumbangir ti balikas nga "puta" para iti babai a sebbangan.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ a b Wozencraft, W.C. (2005). "Order Carnivora". Iti Wilson, D.E.; Reeder, D.M (dagiti ed.). Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (Maika-3 nga ed.). Pagmalditan ti Unibersidad ti Johns Hopkins. pp. 575–577. ISBN 978-0-8018-8221-0. OCLC 62265494. url=https://books.google.com/books?id=JgAMbNSt8ikC&pg=PA576
  2. ^ a b Linnæus, Carl (1758). Systema naturæ per regna tria naturæ, secundum classes, ordines, genera, species, cum characteribus, differentiis, synonymis, locis. Tomus I (10 nga ed.). Holmiæ (Stockholm): Laurentius Salvius. pp. 38–40. Naala idi 11 Pebrero 2017.
  3. ^ a b "Opinions and Declarations Rendered by the International Commission on Zoological Nomenclature – Opinion 91". Smithsonian Miscellaneous Collections. 73 (4). 1926.
  4. ^ "Dagiti Sebbangan ti Mamalia iti Lubong – Agkita: lupus". Bucknell.edu. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2013-04-01. Naala idi 2010-08-10.
  5. ^ "Aso". Dictionary.com.

Bibliograpia[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Aso iti Wikimedia Commons