Francisco Sionil José

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
F. Sionil José
Francisco Sionil José
Dagiti salaysay
NayanakFrancisco Sionil José
(1924-12-03)Disiembre 3, 1924
Rosales, Pangasinan, Filipinas
NatayEnero 6, 2022(2022-01-06) (tawen 97)
Makati, Metro Manila, Filipinas
Parbo a naganF. Sionil José
TrabahoNobelista, mannurat, agiwarwarnak
PakipagilianFilipinas Filipino
EtnisidadIlokano
Alma materUnibersidad iti Santo Tomas (saan a nagtuloy)
Panawen1962–2022
KitaSaan a piksion
Literario a tignayLiteratura ti Filipinas iti Ingles
Kangrunaan nga ob-obraTi "Rosales Saga" Nobela (1962–1984)
Kangrunaan a pammadayawPablo Neruda Sentenario a Premio, Chile, 2004

(Kun Santo Zuiho Sho) Ti Urnos iti Sagrado a Gameng, Nabalitokan a Rayraya nga addaan iti Tengnged a Lasos, Hapon, 2001
Nailian nga Artista para iti Literatura, Filipinas, 2001
Chevalier dans l'Ordre des Arts et Lettres, Pransia, 2000
Kultural a Sentro iti Filipinas Sentenario a Premio, 1999
Kultural a Sentro iti Filipinas a Premio(Gawad para sa Sining) para iti literatura, 1989
Natanok a Fulbrighters a Premio para iti Literatura, Maika sangpulo ket uppat nga Anibersario iti Gimong dagiti Eskolar a Fulbright iti Filipinas, 1988 Umuna a Premio, Pammadayaw a Palanca para iti Nobela iti Ingles, 1981
Ramon Magsaysay a Premio para iti Warnakan, Literatura ken Managpartuat dagiti Pannakisarita nga Arte, 1980

Siudad ti Manila Premio para iti Literatura, 1979

Ni F. Sionil José wenno Francisco Sionil José (Disiembre 3, 1924 – Enero 6, 2022) ket maysa nga Ilokano a mannurat iti Ingles ken maysa kadagiti mabigbig a kalatakan a nobelista ken piksionista iti Ingles iti Filipinas ken pati iti Asia.

Nayanak iti marigrigat a pamilia nga Ilokano iti Rosales, Pangasinan, ti lugar ti kaaduan kadagiti nobela ken saritana, nagbasa iti Unibersidad iti Santo Tomas kalpasan ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat, ngem nagsardeng nga agbasa ket sinangona ti panagsurat ken panagiwarnak. Kadagiti simmaruno a tawtawen, nagbalin a mannurat ti nadumaduma a literario ken warnakan a pablaakan, nangirugi iti maysa a pagipablaakan, ken binangonna ti sanga iti Filipinas ti PEN, maysa nga internasional a gunglo dagiti mannurat.

Dagiti sinuratna manipud pay idi dekada 60, no matipontipon amin ket agbalin a kas epiko a ti kaadu ken kasaknap ti sakupna ket itandudona ni Jose iti pantok ti panagsuratan iti Ingles iti Filipinas. Ngem kangrunaanna, ti naynay a panangiganetgetna iti ar-arep-ep dagiti Filipino iti nailian a panagwaywayas ken naingimongan a husticia ti mangpatalged iti pateg dagiti obrana.

Iti lima-a-novela nga obramaestrana, ti Pannakigasanggasat iti Rosales, a buklen ti Po-on, Tree (Ilokano: Kayo), My Brother, My Executioner (Ilokano: Kabsatko, Mammitayko), The Pretenders (Ilokano: Dagiti Manglimlimo), ken Mass (Ilokano: Masa), imbislinna ti pakasaritaan ti Filipinas kabayatan nga es-estoriaenna dagiti kabibiag dagiti kaputotan dagiti Samson a dagiti personal a biagda ket nakabinggas iti pannakidangadang ti pagilian para iti hustisia ken wayawaya.

Dagiti obrana[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti nobela iti Pannakigasanggasat iti Rosales

Lima-a-nobela a serye a mangsakup iti tallo a siglo ti pakasaritaan ti Filipinas, a maiwarwarwas ken mabasbasa iti sanngalubongan ken naipatarus iti aganay a 22 a pagsasao.

  • Po-on
  • Tree
  • My Brother, My Executioner
  • The Pretenders
  • Mass

Internasional nga edision dagiti nobela a Rosales

  • Dusk
  • Don Vicente
  • The Samsons

Dadduma pay a nobnobela

  • Gagamba The Spider Man
  • Viajero
  • Siniserye
  • Ben Singkol
  • Ermita

Novella

  • Three Filipino Women

Koleksion ti ababa a sarita

  • God Stealer and Other Short Stories
  • Puppy Love and Other Short Stories
  • Olvidon and Other Stories
  • Platinum: Ten Filipino Stories
  • Waywaya: Eleven Filipino Short Stories

Daniw

  • Questions

Saan-a-piksion

  • In Search of the Word
  • We Filipinos: Our Moral Malaise, Our Heroic Heritage
  • Soba, Senbei and Shibuya: A memoir of post-war Japan

Dagiti naawatna a pammadayaw[urnosen | urnosen ti taudan]