Méhiko

Naggapo idiay Ilokano Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Mapan iti: pagdaliasatan, biruken
Estados Unidos Mehikanos
Estados Unidos Mexicanos [1][2] (Españiol)
Wagayway Eskudo
Nailian a kanta"Himno Nacional Mexicano"
(Ilokano: Nailian a Kanta ti Méhiko)
Nailian a Selio:
Selio iti Estados Unidos Mehikanos Seal of the Government of Mexico.svg
Kapitolio Siudad ti Méhiko
19°03′N 99°22′W / 19.05°N 99.367°W / 19.05; -99.367Nagsasabtan: 19°03′N 99°22′W / 19.05°N 99.367°W / 19.05; -99.367
Kadakkelan a siudad Sidad ti Méhiko
Opisial a pagsasao Españiol [3][4]
Mabigbig a nailian
a pagsasao
62 a pagsasao dagiti patneng nga Amerindian[5]
Patneng a bung-bungoy  - Mestiso 70%[6]
- Puraw 15%[6]
- Patneng 9.8%[7]
- Sabsabali 1%[6]
Nagan dagiti umili Mehikano
Gobierno Pederal a presidensial
batay-linteg al republika[8]
 -  Presidente Felipe Calderón (PAN)
 -  Sekretario iti Kaunegan Alejandro Poiré
 -  Presidente iti Korte Suprema Juan Silva Meza
Lehislatura Kongreso
 -  Ngato a Kamara Senado
 -  Baba a Kamara Siled dagiti Deputado
Panangwayawayas manipud iti España 
 -  Naiparangarang Septiembre 16, 1810 
 -  Maibigbigan Septiembre 27, 1821 
Kalawa
 -  Dagup 1,972,550 km2 (Maika-14)
761,606 kd milia 
 -  Danum (%) 2.5
Bilang dagiti umili
 -  2010 senso 112,322,757[9] (Maika-11)
 -  Densidad 57/km2 (Maika-142)
142/kd mi
GDP (PPP) 2011 karkulo
 -  Dagup $1.629 trillion[10] (Maika-11)
 -  Tunggal maysa a tao $15,113[11] (Maika-58)
GDP (nominal) 2011 karkulo
 -  Dagup $1.041 trillion[10] (Maika-13)
 -  Tunggal maysa a tao $9,489[10] (Maika-58)
Gini (2008) 51.6[12] (nangato
HDI (2011) 0.770[13] 
(nangato) (Maika-57)
Kuarta Pisos (MXN)
Sona ti oras Opisial a Dagiti Opisial a Sona ti oras iti Méhiko (UTC−8 aginggana iti −6)
 -  Kalgaw (DST) sabsabali (UTC−7 aginggana iti −5)
Agmaneho iti kanawan
Internet TLD .mx
Kodigo ti panagtelepono +52

Ti Estados Unidos Mehikanos[14]wenno kadawyan a makunkuna a kas Méhiko, ket maysa nga batay-linteg a pederal a republika iti Amianan nga Amerika. Naibeddengan iti amianan iti Estados Unidos; iti abagatan ken laud babaen ti Taaw Pasipiko; iti abagatan a daya babaen ti Guatemala, Belize, ken ti Baybay Karibe; ken iti daya babaen ti Gólpo iti Méhiko.[15]Naisakupan na daytoy iti nganngani a dua a riwriw a kuadrado kilometro (sumurok a 760,000 kuadrado milia),[2]Ti Méhiko ket isu ti maikalima a kadakkelan a pagilian iti Kaamerikaan babaen ti dagup a kalawa ken ti maika-13 a kadakkelan a naiwayawayas a pagilian iti lubong. Nga addan ti nakarkulo a populasion iti surmurok a 112 a riwriw,[9] isu daytoy ti maika-11 a kapusekan ti populasion ken ti kapusekan ti populasion kadagiti agsasao ti Españiol a pagilian. Ti Méhiko ket maysa a a tiponan ti muyong a nagbuklan dagiti tallo pulo ket maysa nga estado ken maysa a Pederal a Distrito, ti kapitolio a siudad.


[urnosen] Pinagibasaran

  1. ^ "Opisial a Nagan iti Pagilian". MX: Ti Panag-presidente iti Méhiko. 2005-03-31. http://www.presidencia.gob.mx/index.php?DNA=91. Naala idi 2010-05-30. 
  2. ^ 2.0 2.1 Template:CIA World Factbook link
  3. ^ "Sapasap a Paammo a maipapan ti Méhiko". MX: Sekretario iti Ganganaet a Panakibiang. 2011-04-26. http://www.sre.gob.mx/en/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=271. Naala idi 2011-04-26. 
  4. ^ "Encyclopaedia Britannica – Dagiti pagsasao ti Méhiko". britannica.com. 2011-04-26. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/379167/Mexico/27385/Languages. Naala idi 2011-04-26. 
  5. ^ Ti Sapasap a Linteg dagiti Karbengan ti Liguistika para kadagiti Patneng a Tattao ket maibigbigan na amin dagiti Amerindio a minoridad a pagsasao, a mairaman ti Espaniol, a kas nailian a pagsasao ken naitimbeng nga umisu laeng kadagiti teritoria a maisasaoe. Ti gobierno ket maibigbigan na dagiti 62 a patmeng a pagsasao, ken dagit sabsabali a kita a saan mawawatan. Comisión Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas. Méhiko: CDI. http://www.cdi.gob.mx/index.php?id_seccion=90. 
  6. ^ 6.0 6.1 6.2 Lizcano Fernández, Francisco (Mayo–Agosto 2005). "Composición Étnica de las Tres Áreas Culturales del Continente Americano al Comienzo del Siglo XXI" (iti Spanish) (PDF). Convergencia (Méhiko: Universidad Autónoma del Estado de México, Centro de Investigación en Ciencias Sociales y Humanidades) 38: 185–232; table on p. 218. ISSN 1405-1435. http://convergencia.uaemex.mx/rev38/38pdf/LIZCANO.pdf. 
  7. ^ "Síntesis de Resultados". Comisión Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas. 2006. http://www.cdi.gob.mx/cedulas/sintesis_resultados_2005.pdf. Naala idi 2010-12-22. 
  8. ^ "Politikal a Batay-linteg dagiti Nagkaykaysa nga Estado ti Méhiko Titulo 2 Artikulo 40" (PDF). MX: SCJN. http://www.scjn.gob.mx/SiteCollectionDocuments/PortalSCJN/RecJur/BibliotecaDigitalSCJN/PublicacionesSupremaCorte/Political_constitucion_of_the_united_Mexican_states_2008.pdf. Naala idi 2010-08-14. 
  9. ^ 9.0 9.1 "INEGI 2010 nga Estadistika ti Senso". inegi.org.mx. http://www.inegi.org.mx/inegi/contenidos/espanol/prensa/comunicados/rpcpyv10.asp. Naala idi 2010-11-25. 
  10. ^ 10.0 10.1 10.2 "World Economic Outlook Database, Oktubre 2010". IMF. http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2010/02/weodata/weorept.aspx?pr.x=42&pr.y=9&sy=2009&ey=2011&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=273&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CGGXWDG_NGDP&grp=0&a=. Naala idi 5 Marso 2011. 
  11. ^ "IMF". http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2011/01/weodata/weorept.aspx?sy=2011&ey=2016&ssd=1&sort=subject&ds=.&br=1&c=512%2C941%2C914%2C446%2C612%2C666%2C614%2C668%2C311%2C672%2C213%2C946%2C911%2C137%2C193%2C962%2C122%2C674%2C912%2C676%2C313%2C548%2C419%2C556%2C513%2C678%2C316%2C181%2C913%2C682%2C124%2C684%2C339%2C273%2C638%2C921%2C514%2C948%2C218%2C943%2C963%2C686%2C616%2C688%2C223%2C518%2C516%2C728%2C918%2C558%2C748%2C138%2C618%2C196%2C522%2C278%2C622%2C692%2C156%2C694%2C624%2C142%2C626%2C449%2C628%2C564%2C228%2C283%2C924%2C853%2C233%2C288%2C632%2C293%2C636%2C566%2C634%2C964%2C238%2C182%2C662%2C453%2C960%2C968%2C423%2C922%2C935%2C714%2C128%2C862%2C611%2C716%2C321%2C456%2C243%2C722%2C248%2C942%2C469%2C718%2C253%2C724%2C642%2C576%2C643%2C936%2C939%2C961%2C644%2C813%2C819%2C199%2C172%2C184%2C132%2C524%2C646%2C361%2C648%2C362%2C915%2C364%2C134%2C732%2C652%2C366%2C174%2C734%2C328%2C144%2C258%2C146%2C656%2C463%2C654%2C528%2C336%2C923%2C263%2C738%2C268%2C578%2C532%2C537%2C944%2C742%2C176%2C866%2C534%2C369%2C536%2C744%2C429%2C186%2C433%2C925%2C178%2C869%2C436%2C746%2C136%2C926%2C343%2C466%2C158%2C112%2C439%2C111%2C916%2C298%2C664%2C927%2C826%2C846%2C542%2C299%2C967%2C582%2C443%2C474%2C917%2C754%2C544%2C698&s=PPPPC&grp=0&a=&pr1.x=40&pr1.y=10. 
  12. ^ "Gini a pagsurotan". Sangalubongan a Banko. http://data.worldbank.org/indicator/SI.POV.GINI/. Naala idi 2 Marso 2011. 
  13. ^ "Human Development Report 2011 - Human development statistical annex". HDRO (Opisina ti Reporta ti Panagrangrang-ay ti Nagtagitaoan Programa ti Panagrangrang-ay ti Nagkaykaysa a Pagpagilian. pp. 127–130. http://hdr.undp.org/en/media/HDR_2011_EN_Tables.pdf. Naala idi 2 Nobiembre 2011. 
  14. ^ Ti sabali pay a panakaipatarus ket Mehikano nga Estados Unidos a nausar pay idi. Ti Pederal a Batay-linteg iti Mehikano nga Estados Unidos. HA. http://historical.ha.com/common/view_item.php?Sale_No=661&Lot_No=56012&src=pr. 
  15. ^ Heograpiko a Diksionario ti Merriam-Webster, 3rd ed. Springfield, MA: Merriam-Webster, Inc.; p. 733

Kinabukod a ram-ramit
Nagan ti lug-lugar

Sab-sabali a pagsasao
Dagiti aramid
Pagdaliasatan
Ramramit
Sabsabali a pagsasao