Madrid

Naggapo idiay Ilokano Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Mapan iti: pagdaliasatan, biruken
Madrid
Villa de Madrid

Wagayway

Eskudo
Pasasao: «Fui sobre agua edificada,
mis muros de fuego son.
Esta es mi insignia y blasón
»

(Ilokano: Iti danum a naibangonak,
dagiti taleb ko ket naaramid iti apuy.
Daytoy ti wagayway ken eskudok
)[1][2]
Ti Madrid ket mabirukan idiay Espana
Madrid
Lokasion iti Madrid iti kaunegan ti Espania
Ti Madrid ket mabirukan idiay Madrid
Madrid
Mapa iti Madrid
Nagsasabtan: 40°23′N 3°43′W / 40.383°N 3.717°W / 40.383; -3.717Nagsasabtan: 40°23′N 3°43′W / 40.383°N 3.717°W / 40.383; -3.717
Pagilian Espana
Rehion Komunidad iti Madrid
Naibangon IX a Siglo[3]
Gobierno
 • Kita Mayor-konsilo
 • Nagturay Ayuntamiento de Madrid
 • Alkalde Ana Botella (PP)
Kalawa
 • Daga 607 km2 (234 kd mi)
 • Metro 10,506 km2 (4,057 kd mi)
Kangato 667 m (2,188 pié)
Populasion (2010)
 • Siudad 3,273,049
 • Ranggo 1st
 • Densidad 5,403/km2 (13,990/kd mi)
 • Metro 6,458,684
Nagan dagiti umili Madrilenian
madrileño (m) madrileña (f)
matritense
Sona ti oras CET (UTC+1)
 • Kalgaw (DST) CEST (UTC+2)
Kodigo ti koreo 28001–28080
Kodigo ti lugar 34 (Espana) + 91 (Madrid)
Dagiti Patron a Santo Isidore a Mangob-obra
Birhen iti Almudena
Sapot a pagsaadan www.munimadrid.es

Ti Madrid (Ingglés/məˈdrɪd/, Españiol: [maˈðɾið]) ket isu ti kapitoio ken kadakkelan a siudad iti Espana. Ti populasion iti daytoy a siudad ket agarup a 3.3 a riwriw[4] ken ti amin a populasion iti Madrid a metropolitano a lugar ket nakarkulo a 6.271 a riwriw.[5] Isu daytoy ti maikatlo a kadakkelan asiudad iti Kappon ti Europa, kalpasan tiLondres ken ti Berlin, ken ti metropolitano na a lugar, ket isu ti maikatlo a kadakkelan iti Kappon ti Europa kalpasan ti Londres ken Paris.[6][7][8][9] Ti siudad ket naidangan ti dagup a 604.3 km2 (233.3 kd mi).[10]


[urnosen] Pinagibasaran

  1. ^ "Los fuegos que conmocionaron Madrid" (iti spanish). 20minutos.es. 6 Septiembre 2006. http://www.20minutos.es/noticia/149137/0/cronologia/incendios/madrid/. Naala idi 13 Agosto 2008.  (Españiol)
  2. ^ D. Ramón de Mesonero Romanos (1881). "El antiguo Madrid: paseos históricos-anecdóticos por las calles y casas de esta villa". In Oficinas de la Ilustración Española y Americana. http://www.cervantesvirtual.com/servlet/SirveObras/12253853120148273432435/p0000002.htm. Naala idi 13 Agosto 2008.  (Españiol)
  3. ^ "La dominación árabe(Arab rule). Ti siudad iti Mayrit, maysa a kota ti nagtaudan na, naibangon idi babaen ti gibus iti IX a siglo." (iti Espaniol). http://www.madridamano.com/historia/?op=hist3. Naala idi 7 Agosto 2011. 
  4. ^ INE.es Instituto Nacional de Estadística (Pagadalan ti Nailian nga Estadistika)
  5. ^ Eurostat
  6. ^ "Dagiti Urbano a Luglugar iti Lubong: Populasion ken Densidad" (PDF). Demograpia. http://www.demographia.com/db-worldua.pdf. Naala idi 10 Agosto 2008. 
  7. ^ Eurostat, UrbanAudit.org, naala idi 12 Marso 2009. Datos para iti 2004.
  8. ^ Thomas Brinkoff, Kangrunaan a Aglomerasiones itiLubong, naala idi 12 Marso 2009. Datos para iti 1 Enero 2009.
  9. ^ Departamento ti Ekonomia ti Nagkaykaysa a Pagpagilian ken Sosial a Panakibiang, Dagiti Prospekto ti Urbanisasion iti Lubong (2007 rebision), (Nagkaykaysa a Pagpagilian, 2008), Tabla A.12. Datos para iti 2007.
  10. ^ Kameng dagiti Agturturay a Konsilo. Delegado para iti Ekonomia, Panagtrabaho ken Panakailian a Panakiraman. Panid 6

Kinabukod a ram-ramit
Nagan ti lug-lugar

Sab-sabali a pagsasao
Dagiti aramid
Pagdaliasatan
Ramramit
Sabsabali a pagsasao