Neptuno

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Neptuno ♆
Ti Neptuno manipud ti Voyager 2
Ti Neptuno manipud ti Voyager 2
Ti Neptuno manipud ti Voyager 2 nga addaan ti Nalatak a Nasipnget a Piltak iti kanigid
Discovery
Nangduktal
Petsa a naduktalanSeptiembre 23, 1846[1]
Dagiti panangikeddeng
Panangibalikas/ˈnɛptn/ (Maipanggep iti daytoy nga unidengngen)[2]
Dagiti pangilasinNeptuniko
Dagiti pakailasinan ti panaglikmut[6][7]
Panawen J2000
Aphelion4,553,946,490 km
30.44125206 AU
Perihelion4,452,940,833 km
29.76607095 AU
4,503,443,661 km
30.10366151 AU
Eksentrisidad0.011214269
60,190.03 days
164.79 tawen
89,666 Neptuno solar nga aldaws[3]
367.49 day[4]
5.43 km/s[4]
267.767281°
Paglikigan1.767975° aginggana ti Ekliptiko
6.43° aginggana ti ekuador ti Init
0.72° aginggana ti saan a mabalbaliwan a dalumpinas[5]
131.794310°
265.646853°
Dagiti ammo a satelite13
Dagiti pisikal a pakailasinan
Rayus ti ekuador
24,764 ± 15 km>[8]
3.883 ti Daga
Rayus ti polar
24,341 ± 30 km[8]
3.829 ti Daga
Panagdalumpinas0.0171 ± 0.0013
7.6183×109 km2[8]
14.98 ti Daga
Tomo6.254×1013 km3[4][8]
57.74 ti Daga
Masa1.0243×1026 kg[4]
17.147 ti Daga
Promedio a densidad
1.638 g/cm3[4][8]
11.15 m/s2[4][8]
1.14 g
23.5 km/s[4][8]
0.6713 day[4]
16 o 6 min 36 s
Kapardas ti panagtayyek ti ekuador
2.68 km/s
9,660 km/h
28.32°[4]
Panagpangato ti kanawan ti amianan nga ungto
19h 57m 20s
299.3°
Deklinasion ti amianan nga ungto
42.950°
Albedo0.290 (Piansa)
0.41 (geom.)[4]
temp. ti rabaw min mean max
1 baras nga agpang 72 K[4]
0.1 bar (10 kPa) 55 K[4]
8.02 to 7.78[4]
2.2–2.4[4]
Atmospeara[4]
19.7 ± 0.6 km
Pakabuklan babaen ti tomo
80±3.2%Hidróheno (H2)
19±3.2%helio (He)
1.5±0.5%metano (CH4)
~0.019%Hidróheno deuteride (HD)
~0.00015%etano (C2H6)
Ices:
ammoniako (NH3)
danum (H2O)
ammonio hidrosulpuro (NH4SH)
methane (?)

Ti Neptuno ti maika-8 a planeta iti Sistema a Solar.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Hamilton, Calvin J. (Agosto 4, 2001). "Neptuno". Dagiti Panagkita ti Sistema Solar. Naala idi Agosto 13, 2007.
  2. ^ Walter, Elizabeth (Abril 21, 2003). Cambridge Advanced Learner's Dictionary (Maika-2 nga ed.). Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-53106-1.
  3. ^ Seligman, Courtney. "Panatayyek a Panawen ken Kaatiddog ti Aldaw". Naala idi Agosto 13, 2009.
  4. ^ a b c d e f g h i j k l m n o Williams, David R. (Septiembre 1, 2004). "Kinapudno a Papeles ti Neptuno". NASA. Naala idi Agosto 14, 2007.
  5. ^ "Ti Katimbengan a dalumpinas (saan a mabalbaliwan a dalumpinas) iti Sistema Solar a lumablabas iti barisentro". Abril 3, 2009. Naala idi Abril 10, 2009. (pinataud babaen ti Solex 10 Naiyarkibo 2015-05-24 iti Wayback Machine sinurat ni Aldo Vitagliano; kitaen pay ti saan a mabalbaliwan a dalumpinas)
  6. ^ Yeomans, Donald K. (Hulio 13, 2006). "HORIZONS System". NASA JPL. Naala idi Agosto 8, 2007. Idiay pagsaadan, mapan idiay "web interface" ken pilien ti "Ephemeris Type: Elements", "Target Body: Neptune Barycenter" ken "Center: Sun".
  7. ^ Ti orbital nga elemento ket mangitudo ti barisentro iti Neptuno a sistema, ken dagitoy ket agdagdagus nga oskulador a kuenta iti apag-isu a J2000 a panawen. ti barisentro a kuantidad ket naited gaptu ti, paggiddiatan a planetario a sentro, saanda a mapadasan ti makitkita a panagbalbaliw iti tunggal maysa nga aldaw manipud kadagiti panaggunay dagiti bulan.
  8. ^ a b c d e f g Mangitudo ti agpang iti 1 bar (100 kPa) a tangatang a presion