Arthur Compton

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
(Naibaw-ing manipud iti Arthur Holly Compton)
Arthur Compton
NayanakArthur Holly Compton
(1892-09-10)Septiembre 10, 1892
Wooster, Ohio, Estados Unidos
NatayMarso 15, 1962(1962-03-15) (tawen 69)
Berkeley, California, Estados Unidos
PakipagilianEstados Unidos
Alma materKolehio ti Wooster
Unibersidad ti Princeton
Nakaam-ammuanPanagwarakiwak ni Compton
Kaatiddog ti allon ni Compton
Dagiti gunggunaPremio Nobel iti Pisika (1927)
Medalia Matteucci (1930)
Medalia Franklin (1940)
Medalia Hughes (1940)
Sientipiko a pagsapulan
Dagiti pagobraanPisika
Dagiti patakderUnibersidad ti Washington idiay St. Louis
Unibersidad ti Chicago
Unibersidad ti Minnesota
Doktoral nga agbalbalakadHereward L. Cooke
Dagiti doktoral nga estudianteLuis Walter Alvarez
Winston H. Bostick
Robert S. Shankland
Joyce A. Bearden
Wu Youxun
Pirma
Dagiti nota
Kabsat a lalaki ni Wilson Compton ken ni Karl Compton

Ni Arthur Holly Compton (Septiembre 10, 1892 – Marso 15, 1962) ket maysa idi nga Amerikano a pisiko a nagungunaan iti Premio Nobel iti Pisika idi 1927 para iti pannakaduktalna ti epekto Compton, a nangipakita ti kasasaad ti partikula iti elektromagnetiko a radiasion. Daytoy ket mapakasiddaaw idi a pannakaduktal iti dayta a panawen: ti kasasaad ti allon iti lawag ket nasayaat idin a naipakita, ngem ti kapanunotan a ti lawag ket addaan kadagiti tagikua iti alon ken partikula ket saan unay a naaw-awat. Isu ket ammo pay para iti panangidaulona iti Laboratorio ti Metalurhiko ti Proyekto Manhattan, ken nagserbi a Kansilier iti Unibersidad ti Washington idiaySt. Louis manipud idi 1945 aginggana idi 1953.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti inadaw a sasao a mainaig ken ni Arthur Compton iti Wikiquote (iti Ingles)