Brasil
Nagsasabtan: 10°S 52°W / 10°S 52°W
Pederatibo a Republika ti Brasil República Federativa do Brasil (iti Portuges) | |
---|---|
![]() | |
Kapitolio | Brasília 15°47′S 47°52′W / 15.783°S 47.867°W |
Kadakkelan a siudad | São Paulo 23°33′S 46°38′W / 23.550°S 46.633°W |
Opisial a sasao | Portuges[1] |
Grupgrupo ti etniko (2010[2]) | 47.73% Puraw 43.13% Kayumanggi (Mestiso) 7.61% Nangisit 1.09% Asiano 0.43% Amerindio |
Nagan dagiti umili | Brasiliano |
Gobierno | Pederal a presidensial a batay-linteg a republika |
Michel Temer (PMDB) | |
Eduardo Cunha (PMDB) | |
Renan Calheiros (PMDB) | |
Renan Calheiros (PMDB) | |
Gilmar Mendes | |
Lehislatura | Nailian a Kongreso |
Pederal a Senado | |
Kamara dagiti Deputado | |
Panakaiwayawayas | |
7 Septiembre 1822 | |
29 Agosto 1825 | |
15 Nobiembre 1889 | |
5 Oktubre 1988 | |
Kalawa | |
• Total | 8,514,877 km2 (3,287,612 sq mi) (Maika-5) |
• Danum (%) | 0.65 |
Populasion | |
• Karkulo idi 2011[4] | 192,376,496 |
• Senso idi 2010 | 190,732,694[3] (Maika-5) |
• Densidad | 22/km2 (57.0/sq mi) (Maika-182) |
GDP (PPP) | Karkulo ti 2011 |
• Dagup | $2.294 trillion[5] (Maika-8) |
• Tunggal maysa a tao | $11,767[5] (Maika-75) |
GDP (nominal) | Karkulo ti 2011 |
• Dagup | $2.422 trillion[5] (Maika-7) |
• Tunggal maysa a tao | $12,423[5] (Maika-53) |
Gini (2012) | ![]() nangato |
HDI (2013) | ![]() nangato · Maika-79 |
Kuarta | Real (R$) (BRL) |
Sona ti oras | UTC-2 aginggana ti -4 (BRT) |
• Kalgaw (DST) | UTC-2 aginggana ti -4 (BRST) |
Pormat ti petsa | aa/bb/tttt (CE) |
Pagmanehuan | kanawan |
Kodigo ti panagtawag | +55 |
Kodigo ti ISO 3166 | BR |
TLD ti internet | .br |
Ti Brasil /brəˈzɪl/ (dengngen) (Portuges: Brasil, IPA: [bɾaˈziw]), wenno opisial a makunkuna a Pederatibo a Republika ti Brasil[8](Portuges: República Federativa do Brasil,
dengngen (tulong·pakaammo)), ket isu ti kadakkelan a pagilian idiay Abagatan nga Amerika. Isu ti maikalima a kadakkelan a pagilian iti lubong, babaen ti heographika a kalawa ken babaen ti populasion nga addaan iti sumurok a 192 riwriw a tattao.[9][10] Isu laeng daytoy ti agsasao ti Portugés iti Kaamerikaan ken ti kadakkelan a lusópona a pagilian iti lubong.[9]
Nabeddengan daytoy babaen ti Taaw Atlantiko iti daya, ti Brasil ket adda ti pantar iti 7,491 km (4,655 mi).[9] Nabeddengan ti amianan babaen ti Venezuela, Guyana, Suriname ken ti Pranses a ballasiw a rehion iti Pranses a Guiana; iti amianan a laud babaen ti Colombia; iti laud babaen ti Bolivia ken Peru; iti abagatan a laud baben ti Ahentina ken Paraguay ken iti abagatan babaen ti Uruguay. Adda dagiti nadumaduma a purpuro manipud kadagiti paset ti teritorio ti Brasil, a kas ti Fernando de Noronha, Rocas Atoll, Purpuro ti Santo Pedro ken Santo Paulo, ken Trindade ken Martim Vaz.[9] Pagbeddenganna amin dagiti sabsabali anga Abagatan nga Amerika malaksid ti Ecuador ken Chile.
Ti Brasil ket maysa a kolonia idi iti Portugal manipud iti isasanglad ni Pedro Álvares Cabral idi 1500 aginggana idi 1815, a daytoy ket naipangato iti ranggo a pagarian ken ti Nagkaykaysa a Pagarian iti Portugal, Brasil ken ti Algarves ket naporma. Ti kolonia a bedbed ket naburak idi 1808, idi ti kapitolio iti Portuges a kolonial nga imperio ken naisubli manipud iti Lisbon iti Rio de Janeiro, kalpasan a rinaut ni Napoleon ti Portugal.[11] Ti panakawaya ket nagun-od idi 1822 idi naporma iti Imperio iti Brasil, ti maysa a unitario nga estado a tinurayan ti maysa a batay-linteg a monarkia ken maysa a parlamentario a sistema. Daytoy a pagilian ket nagbalin a presidential a republika idi 1889, idi adda maysa a milisia a kudeta a nagiproklama ti Republika, uray no ti bikameral a lehislatura, a natawtawagan tattaan a ti Kongreso, ket napetsaan idi napasingkedan iti immuna a batay-linteg idi 1824.[11] Ti agdama a Batay-linteg, a naipannurotan idi 1988, ket mangipalpalawag ti Brsil a kas maysa a Pederal Republika.[12] Ti Pederasion ket naporma babaen ti kappon iti Pederal a Distrito, dagiti 26 nga Estado, ken dagiti 5,564 Munisipalidad.[12][13]
Ti Ekonomia iti Brasil ket isu ti maikanem iti lubong babaen ti nominal GDP ken ti maikapito babaen ti Pagpadaan ti kapigsa ti panag-gatang (manipud idi 2011).[14][15] Ti Brasil ket maysa kadagiti kapardasan a dumakdakkel a kangrunaan nga ekonomia ti lubong. Dagiti panagreporma ti ekonomia ket nakaited iti daytoy a pagilian ti baro nga internasional a panakabigbigan.[16] Ti Brasil ket maysa a nagipatakder a kameng iti Nagkaykaysa a Pagpagilian, ti G20, CPLP, Kappon ti Latin, ti Organisasion dagiti Ibero-Amerikano nga Estado, ti Organisasion dagiti Amerikano nga Estado, Mercosul ken ti Kappon dagiti Pagilian ti Abagatan nga Amerika, ken maysa kadagiti BRIC a pagilian. Ti Brasil ket maysa pay kadagiti 17 a Megadiberso a pagpagilian, a pagtaengan dagiti naidumaduma a kaatapan, masna a katutubo, ken nawatiwat a masna a rekurso kadagiti nadumaduma a nasalakniban a luglugar iti Brasil.[9]
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- ^ "Demographics" [Demograpiko] (iti Ingles). Gobierno ti Brasil. 2011. Naala idi 2011-10-08.
- ^ "Caracteristicas da População e dos Domicílios do Censo Demográfico 2010 — Cor ou raça" (PDF) (iti Portuges).
- ^ IBGE (29 Nobiembre 2010), Censo 2010: população do Brasil é de 190.732.694 pessoas (iti Portuges)
- ^ IBGE (31 Agosto 2011), Estimativas das Populações dos Municípios em 2011 (iti Portuges)
- ^ a b c d "Brazil" [Brasil]. International Monetary Fund [Internasional a Pondo ti Paguartaan]. Naala idi 2011-04-21.
- ^ Country Comparison to the World: Gini Index – Brazil The World Factbook. Naala idi 3 Abril 2012.
- ^ "2014 Human Development Report Summary" (PDF). United Nations Development Programme. 2014. pp. 21–25. Naala idi 27 Hulio 2014.
- ^ A kas pagarigan iti national website.
- ^ a b c d e "Brazil" (iti Ingles). Central Intelligence Agency. 2008. Naala idi 2008-06-03.
- ^ "Brazil" (iti Ingles). Central Intelligence Agency. 2008. Naala idi 2008-06-03.
- ^ a b "Introduction of Brazil". Sentro nga Ahensia ti Saririt. 2008. Naala idi 2008-06-03.
- ^ a b "Brazilian Federal Constitution" (iti Portuges). Presidency of the Republic. 1988. Naala idi 2008-06-03. "Brasialiano a Pederal a Batay-linteg". v-brazil.com. 2007. Naala idi 2008-06-03.
Saan nga Opisial a panakaipatarus
- ^ "Dagiti teritorio a paset iti agpanga munisipalidad" (iti Portuges). Brasiliano nga Instituto iti Heograpia ken Estadistika. 2008. Naala idi 2008-06-03.
- ^ "World Development Indicators database" (PDF file), Banko ti Lubong, 7 Oktubre 2009.
- ^ "CIA – The World Factbook – Panagpapada dagiti Pagilian – GDP (Pagpadaan ti kapigsa ti panag-gatang)". Cia.gov. Naala idi 25 Enero 2011.
- ^ Clendenning, Alan (2008-04-17). "Ti Agrangrang-ay a Brasil ket maysanton a kabilegan iti lubong". USA Today – The Associated Press. p. 2. Naala idi 2008-12-12.
Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]
Midia a mainaig iti Brasil iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Brasil manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)
- Brazil a naikabil iti The World Factbook (iti Ingles)
- Brasil iti Curlie (iti Ingles)
Wikimedia Atlas iti Brasil
Heograpiko a datos a mainaig iti Brasil iti OpenStreetMap
- Brasil
- Dagiti pagilian a nagbeddengan ti Taaw Atlantiko
- Dagiti pederal a pagilian
- Dagiti dati a kolonia ti Portugal
- G15 a pagpagilian
- G20 a pagpagilian
- Dagiti pagilian ti Latin nga Amerika
- Dagiti estado a kameng ti Mercosur
- Dagiti estado a kameng ti Komunidad ti Pagpagilian ti Pagsasao a Portuges
- Dagiti estado a kameng ti Kappon ti Pagpagilian ti Abagatan nga Amerika
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Portuges
- Dagiti pagilian ti Abagatan nga Amerika
- Dagiti estado ken teritorio a nabangon idi 1822