Miguel de Cervantes: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m r2.7.2) (Robot: Agibalbaliw kk:Мигель де Сервантес
Linia 137: Linia 137:
[[kaa:Miguel de Cervantes]]
[[kaa:Miguel de Cervantes]]
[[kab:Migel de Serbantes]]
[[kab:Migel de Serbantes]]
[[kk:Мигель де Сервантес]]
[[kk:Сервантес Сааведра]]
[[ko:미겔 데 세르반테스]]
[[ko:미겔 데 세르반테스]]
[[la:Michael de Cervantes Saavedra]]
[[la:Michael de Cervantes Saavedra]]

Rebision manipud idi 18:51, 8 Nobiembre 2012

Miguel de Cervantes
4
Ni Miguel de Cervantes
Dagiti salaysay
Nayanak(1547-09-29)29 Septiembre 1547
Alcalá de Henares, Kastila
Natay22 Abril 1616(1616-04-22) (tawen 68)
Madrid, Kastila
TrabahoNobelista, mannaniw, daramturgo, soldado
PagsasaoEspaniol
PakipagilianEspaniol
Kangrunaan nga ob-obraDon Quixote
Viaje al Parnaso
La Galatea

Pirma

Ni Miguel de Cervantes Saavedra[b] (Espaniol: [miˈɣel de θerˈβantes saaˈβeðɾa]; 29 Septiembre 1547 – 22 Abril 1616)[1] ket maysa idi nga Espaniol a nobelista, mannaniw, ken dramaturgo. Ti bukodna a magnum opus, Don Quixote, ket naipanpanunotan nga isu dagitoy ti immuna a moderno a Europeano a nobela,[2] ket maysa a klasiko ti Lumaud a literatura, ken naipanpanunotan kadagiti kasayaatan nga obra ti piksion a naisurat ti amin a panawen.[3] Ti impluenisana iti pagsasao nga Espaniol ket kaaduan a nalatak idi a ti pagsasao ket sagpaminsan a makunkuna a ti la lengua de Cervantes ("ti pagsasao ni Cervantes").[4] Isu ket nabirngasana kas ti El Príncipe de los Ingenios ("Ti Prinsipe ti Saririt").[5]

Idi 1569, ni Cervantes ket immalis idiay Roma, nga idiay ket nagserbi a kas maysa a babaonen ni Giulio Acquaviva, ti maysa a nabaknang a padi a naipangato iti kardinal ti simmakbay a tawen. Babaen idin, ni Cervantes ket nagenlistado a kas maysa a soldado ti Marina nga inpanteria ti España a rehimento ken nagtultuloy ti biagna ti milisia aginggana idi 1575, idi natiliw isuna babaen dagiti Arheliano a korsario. Kalpasan ti lima a tawen iti panagtagtagabu isu ket winayaan dagiti nakatiliw kanianan babaen ti pangsaka manipud ti nagannak kaniaka ken dagiti Trinitario, ti maysa a Katoliko nga urnos ti relihion. Isu ket dimteng a nagsubli met laeng iti pamiliana idiay Madrid.

Idi 1585, ni Cervantes ket nangipablaak ti maysa a pastoral a nobela a nanaganan ti La Galatea. Gapu kadagiti pinansia a parikut, ni Cervantes ket nagtrabrabaho a kas maysa a probedor para iti Espaniol nga Armada, ken kalpasan daytoy a kas maysa nga agsingsingir ti buis. Idi 1597, dagiti madi a pakabilanganna ti tallo a tawen ket nakaipan kaniana idiay Balangat a Pagbaludan ti Seville. Idi 1605, isu ket nagnaed idiay Valladolid, idi kalpasan ti panagballigi ti immuna apaset tiDon Quixote, a naipablaak idiay Madrid, daytoy ket nangisenial ti panagsublina ti literario a lubong. Idi 1607, isu ket nagtaeng idiay Madrid, nga idiay ket nagtaeng ken nagtrabtrabaho aginggana idi pimmusay. Idi laus-ud ti siam a tawen ti kabibiagna, ni Cervantes ket nangikeddeng ti pammadayawna a kas maysa a mannurat; isu ket nagipablaak ti Novelas ejemplares (Dagiti nasayaat a nobela) idi 1613, ti Panagbaniaga idiay Parnassus (Viaje al Parnaso) idi 1614, ken idi 1615, ti Ocho comedias y ocho entremeses ken ti maikadua a paset ti Don Quixote. Ni Carlos Fuentes ket nangilaglagip a , "ni Cervantes ket nangiluklukat kadagiti panid ti maysa a libro a ti maysa nga agbasbasa ket naamammoana nga isu ti naisursurat."[6]

Pinagibasaran

  1. ^ Canavaggio, Jean (2011 [naudi a panakapabaro]). "Miguel de Cervantes Saavedra - Autor Biografía". bib.cervantesvirtual.com (iti Espaniol). Naala idi 7 Abril 2011. {{cite web}}: Kitaen dagiti pateg ti petsa iti: |year= (tulong)
  2. ^ "Harold Bloom iti Don Quixote, ti immuna a moderno a [[nobela]] | Liblibro | The Guardian". Londres: Books.guardian.co.uk. Disiembre 12, 2003. Naala idi 2009-07-18. {{cite news}}: Suppiat ti URL–wikilink (tulong)
  3. ^ "nakaal akadagiti butos ti mannurat ti Don Quixote". BBC News. 7 Mayo 2002. Naala idi 3 Enero 2010.
  4. ^ "La lengua de Cervantes" (PDF) (iti Espaniol). Ministerio de la Presidencia de España. Naala idi 2008-08-24. {{cite journal}}: Makasapul ti dakamat journal iti |journal= (tulong)
  5. ^ "|| Centro de Estudios Cervantinos ||". Centroestudioscervantinos.es. Naala idi 2012-02-03.
  6. ^ Fuentes, Carlos. Siak ken dagiti Dadduma: Napilpili a salaysay? (1988).

Adu pay a mabasbasa

  • Ti Don Quixote ni Cervantes (Moderno Kritikal a Panakaipatpatarus), ed. Harold Bloom, 2001
  • Miguel de Cervantes (Moderno Kritikal a Panakaimatangan), ed. Harold Bloom, 2005
  • Ti Don Quixote ni Cervantes: ti kaso a libro, ed. Roberto González Echevarría, 2005
  • Ti Cambridge a kumaduaan ni Cervantes, ed. Anthony J Cascardi, 2002
  • Dagiti kritiko a salaysay kenni Cervantes / ed. Ruth S. El Saffar, 1986
  • Cervantes; maysa nga umnong dagiti salaysay, ed. Lowry Nelson, 1969
  • Cinco personajes fugaces en el camino de Don Quijote, Giannina Braschi; Cuadernos hispanoamericanos, ISSN 0011-250X, Nº 328, 1977, pp. 101–115.

Dagiti silpo ti ruar

Dagiti midia a mainaig ken ni Miguel de Cervantes iti Wikimedia Commons
Dagiti inadaw a sasao a mainaig ken ni Miguel de Cervantes iti Wikiquote (iti Ingles)
Dagiti obra a mainaig ken ni Mannurat:Miguel de Cervantes iti Wikisource (iti Ingles)

Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link GA