Miguel de Cervantes: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
m r2.7.3) (Robot: Agnaynayon new:मिगुयल दे सर्बान्तेस |
m r2.7.2) (Robot: Agibalbaliw kk:Мигель де Сервантес |
||
Linia 137: | Linia 137: | ||
[[kaa:Miguel de Cervantes]] |
[[kaa:Miguel de Cervantes]] |
||
[[kab:Migel de Serbantes]] |
[[kab:Migel de Serbantes]] |
||
[[kk:Мигель де Сервантес]] |
|||
[[kk:Сервантес Сааведра]] |
|||
[[ko:미겔 데 세르반테스]] |
[[ko:미겔 데 세르반테스]] |
||
[[la:Michael de Cervantes Saavedra]] |
[[la:Michael de Cervantes Saavedra]] |
Rebision manipud idi 18:51, 8 Nobiembre 2012
Miguel de Cervantes | |
---|---|
Dagiti salaysay | |
Nayanak | Alcalá de Henares, Kastila | 29 Septiembre 1547
Natay | 22 Abril 1616 Madrid, Kastila | (tawen 68)
Trabaho | Nobelista, mannaniw, daramturgo, soldado |
Pagsasao | Espaniol |
Pakipagilian | Espaniol |
Kangrunaan nga ob-obra | Don Quixote Viaje al Parnaso La Galatea |
Pirma |
Ni Miguel de Cervantes Saavedra[b] (Espaniol: [miˈɣel de θerˈβantes saaˈβeðɾa]; 29 Septiembre 1547 – 22 Abril 1616)[1] ket maysa idi nga Espaniol a nobelista, mannaniw, ken dramaturgo. Ti bukodna a magnum opus, Don Quixote, ket naipanpanunotan nga isu dagitoy ti immuna a moderno a Europeano a nobela,[2] ket maysa a klasiko ti Lumaud a literatura, ken naipanpanunotan kadagiti kasayaatan nga obra ti piksion a naisurat ti amin a panawen.[3] Ti impluenisana iti pagsasao nga Espaniol ket kaaduan a nalatak idi a ti pagsasao ket sagpaminsan a makunkuna a ti la lengua de Cervantes ("ti pagsasao ni Cervantes").[4] Isu ket nabirngasana kas ti El Príncipe de los Ingenios ("Ti Prinsipe ti Saririt").[5]
Idi 1569, ni Cervantes ket immalis idiay Roma, nga idiay ket nagserbi a kas maysa a babaonen ni Giulio Acquaviva, ti maysa a nabaknang a padi a naipangato iti kardinal ti simmakbay a tawen. Babaen idin, ni Cervantes ket nagenlistado a kas maysa a soldado ti Marina nga inpanteria ti España a rehimento ken nagtultuloy ti biagna ti milisia aginggana idi 1575, idi natiliw isuna babaen dagiti Arheliano a korsario. Kalpasan ti lima a tawen iti panagtagtagabu isu ket winayaan dagiti nakatiliw kanianan babaen ti pangsaka manipud ti nagannak kaniaka ken dagiti Trinitario, ti maysa a Katoliko nga urnos ti relihion. Isu ket dimteng a nagsubli met laeng iti pamiliana idiay Madrid.
Idi 1585, ni Cervantes ket nangipablaak ti maysa a pastoral a nobela a nanaganan ti La Galatea. Gapu kadagiti pinansia a parikut, ni Cervantes ket nagtrabrabaho a kas maysa a probedor para iti Espaniol nga Armada, ken kalpasan daytoy a kas maysa nga agsingsingir ti buis. Idi 1597, dagiti madi a pakabilanganna ti tallo a tawen ket nakaipan kaniana idiay Balangat a Pagbaludan ti Seville. Idi 1605, isu ket nagnaed idiay Valladolid, idi kalpasan ti panagballigi ti immuna apaset tiDon Quixote, a naipablaak idiay Madrid, daytoy ket nangisenial ti panagsublina ti literario a lubong. Idi 1607, isu ket nagtaeng idiay Madrid, nga idiay ket nagtaeng ken nagtrabtrabaho aginggana idi pimmusay. Idi laus-ud ti siam a tawen ti kabibiagna, ni Cervantes ket nangikeddeng ti pammadayawna a kas maysa a mannurat; isu ket nagipablaak ti Novelas ejemplares (Dagiti nasayaat a nobela) idi 1613, ti Panagbaniaga idiay Parnassus (Viaje al Parnaso) idi 1614, ken idi 1615, ti Ocho comedias y ocho entremeses ken ti maikadua a paset ti Don Quixote. Ni Carlos Fuentes ket nangilaglagip a , "ni Cervantes ket nangiluklukat kadagiti panid ti maysa a libro a ti maysa nga agbasbasa ket naamammoana nga isu ti naisursurat."[6]
Pinagibasaran
- ^ Canavaggio, Jean (2011 [naudi a panakapabaro]). "Miguel de Cervantes Saavedra - Autor Biografía". bib.cervantesvirtual.com (iti Espaniol). Naala idi 7 Abril 2011.
{{cite web}}
: Kitaen dagiti pateg ti petsa iti:|year=
(tulong) - ^ "Harold Bloom iti Don Quixote, ti immuna a moderno a [[nobela]] | Liblibro | The Guardian". Londres: Books.guardian.co.uk. Disiembre 12, 2003. Naala idi 2009-07-18.
{{cite news}}
: Suppiat ti URL–wikilink (tulong) - ^ "nakaal akadagiti butos ti mannurat ti Don Quixote". BBC News. 7 Mayo 2002. Naala idi 3 Enero 2010.
- ^ "La lengua de Cervantes" (PDF) (iti Espaniol). Ministerio de la Presidencia de España. Naala idi 2008-08-24.
{{cite journal}}
: Makasapul ti dakamat journal iti|journal=
(tulong) - ^ "|| Centro de Estudios Cervantinos ||". Centroestudioscervantinos.es. Naala idi 2012-02-03.
- ^ Fuentes, Carlos. Siak ken dagiti Dadduma: Napilpili a salaysay? (1988).
Adu pay a mabasbasa
- Ti Don Quixote ni Cervantes (Moderno Kritikal a Panakaipatpatarus), ed. Harold Bloom, 2001
- Miguel de Cervantes (Moderno Kritikal a Panakaimatangan), ed. Harold Bloom, 2005
- Ti Don Quixote ni Cervantes: ti kaso a libro, ed. Roberto González Echevarría, 2005
- Ti Cambridge a kumaduaan ni Cervantes, ed. Anthony J Cascardi, 2002
- Dagiti kritiko a salaysay kenni Cervantes / ed. Ruth S. El Saffar, 1986
- Cervantes; maysa nga umnong dagiti salaysay, ed. Lowry Nelson, 1969
- Cinco personajes fugaces en el camino de Don Quijote, Giannina Braschi; Cuadernos hispanoamericanos, ISSN 0011-250X, Nº 328, 1977, pp. 101–115.
Dagiti silpo ti ruar
Dagiti midia a mainaig ken ni Miguel de Cervantes iti Wikimedia Commons
Dagiti inadaw a sasao a mainaig ken ni Miguel de Cervantes iti Wikiquote (iti Ingles)
Dagiti obra a mainaig ken ni Mannurat:Miguel de Cervantes iti Wikisource (iti Ingles)
Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link GA
- Miguel de Cervantes
- 1547 a pannakaipasngay
- 1616 nga ipupusay
- Dagiti Berberia a pirata
- Tattao manipud iday Alcalá de Henares
- Dagiti Renasimiento a mannurat
- Dagiti Romano Katoliko a mannurat
- Dagiti Espaniol a dramatista ken darmaturgo
- Dagiti Espaniol a nobelista
- Dagiti Espaniol a mannaniw
- Dagiti Espaniola Romano Katoliko
- Dagiti Espaniol a tagabu
- Dagiti agsingsingi ti buis
- Nangruna nga artikulo (pungol)