Henri Matisse: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m +datos ti tao
MerlIwBot (tungtungan | aramid)
Linia 161: Linia 161:
[[sl:Henri Matisse]]
[[sl:Henri Matisse]]
[[sr:Анри Матис]]
[[sr:Анри Матис]]
[[stq:Henri Émile Benoît Matisse]]
[[sv:Henri Matisse]]
[[sv:Henri Matisse]]
[[sw:Henri Matisse]]
[[sw:Henri Matisse]]

Rebision manipud idi 08:22, 18 Nobiembre 2012

Henri Matisse
Ladawan ni Henri Matisse babaen ni Carl Van Vechten, 1933
NayanakHenri-Émile-Benoît Matisse
(1869-12-31)31 Disiembre 1869
Le Cateau-Cambrésis, Nord
Natay3 Nobiembre 1954(1954-11-03) (tawen 84)
Nice, Alpes-Maritimes
PakipagilianPranses
EdukasionAcadémie Julian, William-Adolphe Bouguereau, Gustave Moreau
Nakaam-ammuanPinintaan, agprenprenta, eskultura, agiladladawan, kolahe
Nalatak nga obraBabai nga adda Kallugongna (Madame Matisse), 1905

in museums:

TignayFaubismo, modernismo, impressionismo
PatronGertrude Stein, Etta Cone, Claribel Cone, Michael ken Sarah Stein, Albert C. Barnes

Ni Henri-Émile-Benoît Matisse (Panangibalikas a Pranses: [ɑ̃ʁi matis]; 31 Disiembre 1869 – 3 Nobiembre 1954) ket maysa idi a Pranses nga artista, a naamaamon kadagiti panag-ususarna ti maris ken ti nakaay-ayos ken ti kasisigud a panagiladladawanna. Isu ket maysa idi a dibuhante, agprenprenta, ken eskultor, ngem isu ket nangruna a naamammoan a kas maysa a pintor.[1] Ni Matisse ket sapasap a naipanunotan, a mairaman ni Picasso ken ni Marcel Duchamp, a kas maysa kadagitoy a tallo nga artista a timmulong a nangipalawag tiurebolusionario a panagrangrang-ay kadagiti plastik ng arte kadagiti ilulukatan a dekada ti mika-20 a siglo, a nangikeddeng para kadagiti naisangsangayan a panagrangrang-ay ti pinintaan ken eskultura.[2][3][4][5] Urayno isu ket imununa a nanaganan a kas maysa a Paube (naatap nga ayup), babaen ti tawtawen ti 1920 isu ket immadadu a kinabkablaawan a kas maysa nga mangitengtengngel ti klasiko a tawidan iti Pranses a pinintaan.[6] Ti kalaingna ti panagiyebkas a pagsasao ti maris ken panagiladawan, a naipakpakita iti bagi ti obra a simmakup kadagiti sumurok a gudua a siglo, ket nakaala kaniana ti pammadayaw a kas maysa a mangiyuna a pigura iti moderno nga arte.[7]

Paammo

  1. ^ Myers, Terry R. (2010). The Brooklyn Rail http://brooklynrail.org/2010/07/artseen/matisse-on-the-move. {{cite journal}}: Awan wenno awan linaon ti |title= (tulong); Di naikaskaso ti di ammo a parametro ti |month= (tulong)
  2. ^ "Tate Modern: Matisse Picasso". Tate.org.uk. Naala idi 13 Pebrero 2010.
  3. ^ Adrian Searle (7 Mayo 2002). "Searle, Adrian, Ti Naidarikmatan, nakaap-aprang a panagipabuya, The Guardian, Martes 7 Mayo 2002". Guardian. UK. Naala idi 13 Pebrero 2010.
  4. ^ "Trachtman, Paul, Matisse ken Picasso, Smithsonian, Pebrero 2003". Smithsonianmag.com. Naala idi 13 Pebrero 2010.
  5. ^ "Ti pagisbuan ni Duchamp ket kalaingan kadagiti panagsuksukimat". news.bbc.co.uk. 1 Disiembre 2004. Naala idi 10 Disiembre 2010.
  6. ^ Wattenmaker, Richard J.; Distel, Anne, et al. (1993). Dagiti Nalatak a Pranses a Pinintaan manipud ti Barnes a Pundasion. New York: Alfred A. Knopf. ISBN 0-679-40963-7. p. 272
  7. ^ Magdalena Dabrowski Departamento ti Maikasangapulo ket siam a Siglo, Moderno, ken Kontemporario nga Arte, Ti Metropolitano a Museo ti Arte Taudan: Henri Matisse (1869–1954) | Tematiko a Salaysay Essay | Heilbrunn Linia a Pagorasn ti Arte a Pakasaritaan | Ti Metropolitano a Museo ti Arte Naala idi 30 Hunio 2010

Taudan

  • Alfred H. Barr, Jr., Matisse: Ti Artena ken Publikona New York: Ti Museo ti Moderno nga Arte, 1951. ISBN 0-87070-469-9; ISBN 978-0-87070-469-7.
  • F. Celdran, R.R. Vidal y Plana. Trianggulo : Henri Matisse – Georgette Agutte – Marcel Sembat Paris, Yvelinedition, 2007. ISBN 978-2-84668-131-5.
  • Raymond Escholier. Matisse. Ti Retrato ti Artista ken ti Lalaki. London, Faber ken Faber, 1960.
  • Lawrence Gowing. Matisse. New York, Unibersidad ti Oxford a Pagmalditan, 1979. ISBN 0-19-520157-4.
  • David Lewis. "Matisse ken ti Bisansio, wenno, Mangibilbilin ti Mekanisasion" iti Modernismo/modernidad 16:1 (Enero 2009), 51–59.
  • John Russell. Matisse, Ama ken Anak, inpablaak babaen ni Harry N. Abrams, NYC. Kaebengan ti kopia ni John Russell 1999, ISBN 0-8109-4378-6
  • Pierre Schneider. Matisse. New York, Rizzoli, 1984. ISBN 0-8478-0546-8.
  • Hilary Spurling. Ti Di-Amammo a Matisse: Ti Biag ni Henri Matisse, Tom. 1, 1869–1908. Londres, Hamish Hamilton Ltd, 1998. ISBN 0-679-43428-3.
  • Hilary Spurling. Matisse ti Maestro: Ti Biag ni Henri Matisse, Tom. 2, Ti Panagrukma ti Maris 1909–1954. Londres, Hamish Hamilton Ltd, 2005. ISBN 0-241-13339-4.
  • Alastair Wright. Matisse ken ti Suheto ti Modernismo Princeton, Unibersidad ti Princeton a Pagmalditan, 2006. ISBN 0-691-11830-2.

Adu pay a mabasbasa

  • Nancy Marmer, "Ni Matisse ken ti Estratehia ti Panagarkos," Artforum, Marso 1966, pp. 28–33.

Dagiti silpo ti ruar

Dagiti midia a mainaig ken ni Henri Matisse iti Wikimedia Commons

Plantilia:Datos ti tao