Henri Matisse: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
Lam-ang (tungtungan | aramid) m +datos ti tao |
m Robot: Agnaynayon stq:Henri Émile Benoît Matisse |
||
Linia 161: | Linia 161: | ||
[[sl:Henri Matisse]] |
[[sl:Henri Matisse]] |
||
[[sr:Анри Матис]] |
[[sr:Анри Матис]] |
||
[[stq:Henri Émile Benoît Matisse]] |
|||
[[sv:Henri Matisse]] |
[[sv:Henri Matisse]] |
||
[[sw:Henri Matisse]] |
[[sw:Henri Matisse]] |
Rebision manipud idi 08:22, 18 Nobiembre 2012
Henri Matisse | |
---|---|
Nayanak | Henri-Émile-Benoît Matisse 31 Disiembre 1869 Le Cateau-Cambrésis, Nord |
Natay | 3 Nobiembre 1954 Nice, Alpes-Maritimes | (tawen 84)
Pakipagilian | Pranses |
Edukasion | Académie Julian, William-Adolphe Bouguereau, Gustave Moreau |
Nakaam-ammuan | Pinintaan, agprenprenta, eskultura, agiladladawan, kolahe |
Nalatak nga obra | Babai nga adda Kallugongna (Madame Matisse), 1905
in museums: |
Tignay | Faubismo, modernismo, impressionismo |
Patron | Gertrude Stein, Etta Cone, Claribel Cone, Michael ken Sarah Stein, Albert C. Barnes |
Ni Henri-Émile-Benoît Matisse (Panangibalikas a Pranses: [ɑ̃ʁi matis]; 31 Disiembre 1869 – 3 Nobiembre 1954) ket maysa idi a Pranses nga artista, a naamaamon kadagiti panag-ususarna ti maris ken ti nakaay-ayos ken ti kasisigud a panagiladladawanna. Isu ket maysa idi a dibuhante, agprenprenta, ken eskultor, ngem isu ket nangruna a naamammoan a kas maysa a pintor.[1] Ni Matisse ket sapasap a naipanunotan, a mairaman ni Picasso ken ni Marcel Duchamp, a kas maysa kadagitoy a tallo nga artista a timmulong a nangipalawag tiurebolusionario a panagrangrang-ay kadagiti plastik ng arte kadagiti ilulukatan a dekada ti mika-20 a siglo, a nangikeddeng para kadagiti naisangsangayan a panagrangrang-ay ti pinintaan ken eskultura.[2][3][4][5] Urayno isu ket imununa a nanaganan a kas maysa a Paube (naatap nga ayup), babaen ti tawtawen ti 1920 isu ket immadadu a kinabkablaawan a kas maysa nga mangitengtengngel ti klasiko a tawidan iti Pranses a pinintaan.[6] Ti kalaingna ti panagiyebkas a pagsasao ti maris ken panagiladawan, a naipakpakita iti bagi ti obra a simmakup kadagiti sumurok a gudua a siglo, ket nakaala kaniana ti pammadayaw a kas maysa a mangiyuna a pigura iti moderno nga arte.[7]
Paammo
- ^ Myers, Terry R. (2010). The Brooklyn Rail http://brooklynrail.org/2010/07/artseen/matisse-on-the-move.
{{cite journal}}
: Awan wenno awan linaon ti|title=
(tulong); Di naikaskaso ti di ammo a parametro ti|month=
(tulong) - ^ "Tate Modern: Matisse Picasso". Tate.org.uk. Naala idi 13 Pebrero 2010.
- ^ Adrian Searle (7 Mayo 2002). "Searle, Adrian, Ti Naidarikmatan, nakaap-aprang a panagipabuya, The Guardian, Martes 7 Mayo 2002". Guardian. UK. Naala idi 13 Pebrero 2010.
- ^ "Trachtman, Paul, Matisse ken Picasso, Smithsonian, Pebrero 2003". Smithsonianmag.com. Naala idi 13 Pebrero 2010.
- ^ "Ti pagisbuan ni Duchamp ket kalaingan kadagiti panagsuksukimat". news.bbc.co.uk. 1 Disiembre 2004. Naala idi 10 Disiembre 2010.
- ^ Wattenmaker, Richard J.; Distel, Anne, et al. (1993). Dagiti Nalatak a Pranses a Pinintaan manipud ti Barnes a Pundasion. New York: Alfred A. Knopf. ISBN 0-679-40963-7. p. 272
- ^ Magdalena Dabrowski Departamento ti Maikasangapulo ket siam a Siglo, Moderno, ken Kontemporario nga Arte, Ti Metropolitano a Museo ti Arte Taudan: Henri Matisse (1869–1954) | Tematiko a Salaysay Essay | Heilbrunn Linia a Pagorasn ti Arte a Pakasaritaan | Ti Metropolitano a Museo ti Arte Naala idi 30 Hunio 2010
Taudan
- Alfred H. Barr, Jr., Matisse: Ti Artena ken Publikona New York: Ti Museo ti Moderno nga Arte, 1951. ISBN 0-87070-469-9; ISBN 978-0-87070-469-7.
- F. Celdran, R.R. Vidal y Plana. Trianggulo : Henri Matisse – Georgette Agutte – Marcel Sembat Paris, Yvelinedition, 2007. ISBN 978-2-84668-131-5.
- Raymond Escholier. Matisse. Ti Retrato ti Artista ken ti Lalaki. London, Faber ken Faber, 1960.
- Lawrence Gowing. Matisse. New York, Unibersidad ti Oxford a Pagmalditan, 1979. ISBN 0-19-520157-4.
- David Lewis. "Matisse ken ti Bisansio, wenno, Mangibilbilin ti Mekanisasion" iti Modernismo/modernidad 16:1 (Enero 2009), 51–59.
- John Russell. Matisse, Ama ken Anak, inpablaak babaen ni Harry N. Abrams, NYC. Kaebengan ti kopia ni John Russell 1999, ISBN 0-8109-4378-6
- Pierre Schneider. Matisse. New York, Rizzoli, 1984. ISBN 0-8478-0546-8.
- Hilary Spurling. Ti Di-Amammo a Matisse: Ti Biag ni Henri Matisse, Tom. 1, 1869–1908. Londres, Hamish Hamilton Ltd, 1998. ISBN 0-679-43428-3.
- Hilary Spurling. Matisse ti Maestro: Ti Biag ni Henri Matisse, Tom. 2, Ti Panagrukma ti Maris 1909–1954. Londres, Hamish Hamilton Ltd, 2005. ISBN 0-241-13339-4.
- Alastair Wright. Matisse ken ti Suheto ti Modernismo Princeton, Unibersidad ti Princeton a Pagmalditan, 2006. ISBN 0-691-11830-2.
Adu pay a mabasbasa
- Nancy Marmer, "Ni Matisse ken ti Estratehia ti Panagarkos," Artforum, Marso 1966, pp. 28–33.
Dagiti silpo ti ruar
Dagiti midia a mainaig ken ni Henri Matisse iti Wikimedia Commons
- Dagiti eskultor ti maika-20 a siglo
- 1869 a pannakaipasngay
- 1954 nga ipupusay
- Dagiti alumni ti Académie Julian
- Dagiti pimmusay manipud ti myocardial infarction
- Paubismo
- Dagiti Pranses a pintor
- Dagiti Pranses nga agprenprenta
- Dagiti Pranses nga eskultor
- Dagiti pinintaan babaen ni Henri Matisse
- Dagiti moderno a pintor
- Tattao manipud idiay Le Cateau-Cambrésis
- Tattao ti Edwardiana a panawen
- Dagiti kalpasan nga impresionista a pintor
- Eskuela ti Paris
- Nangruna nga artikulo (pungol)