Polonia: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
commons
m r2.6.8) (Robot: Agibalbaliw tl:Poland
Linia 316: Linia 316:
[[th:ประเทศโปแลนด์]]
[[th:ประเทศโปแลนด์]]
[[tk:Polşa]]
[[tk:Polşa]]
[[tl:Polonya]]
[[tl:Poland]]
[[tpi:Polan]]
[[tpi:Polan]]
[[tr:Polonya]]
[[tr:Polonya]]

Rebision manipud idi 09:12, 23 Nobiembre 2012

Republika iti Polonia
Rzeczpospolita Polska
Wagayway ti Poland
Wagayway
Eskudo ti Poland
Eskudo
Nailian a kanta: 

Mazurek Dąbrowskiego
(Mazurka ni Dąbrowski)
Lokasion ti  Polonia  (nagisit a berde) – idiay Europa  (berde ken nangisit a kolordapo) – idiay Kappon ti Europa  (berde)  —  [Leyenda]
Lokasion ti  Polonia  (nagisit a berde)

– idiay Europa  (berde ken nangisit a kolordapo)
– idiay Kappon ti Europa  (berde)  —  [Leyenda]

KapitolioWarsaw
Kadakkelan a siudadcapital
Opisial a pagsasaoPolako
Rehional a pagsasaoGerman, Kashubian, Lituano, Silesia, Ukraniano
Grupgrupo ti etniko
(2002)
96.7% Polako,
3.3% dagiti dadduma pay a saan a nainaganan
Nagan dagiti umiliPolako, Taga-Polonia
GobiernoParlamentario a republika
Bronisław Komorowski
Donald Tusk
LehislaturaNailian a Gimong
Senado
Sejm
Panakabangon
Abril 14, 966
Hulio 1, 1569
November 11, 1918
Disiembre 31, 1944
• Maikatlo a Republika iti Polonia
Emero 30, 1990
Kalawa
• Dagup
312,685 km2 (120,728 sq mi)[d] (Maika-69)
• Danum (%)
3.07
Populasion
• Karkulo idi 2010
38,186,860 (Maika-34)
• Senso idi 2011
38,501,000
• Densidad
120/km2 (310.8/sq mi) (Maika-83)
GDP (PPP)Karkulo idi 2011
• Dagup
$771.658 bilion
• Tunggal maysa a tao
$20,334
GDP (nominal)Karkulo idi 2011
• Dagup
$513.821 bilion
• Tunggal maysa a tao
$13,540
Gini (2002)34.5
Biddut: Imbalido a pateg ti Gini
HDI (2011)increase 0.813
Biddut: Imbalido a pateg ti HDI · Maika-39
KuartaZłoty (PLN)
Sona ti orasUTC+1 (CET)
• Kalgaw (DST)
UTC+2 (CEST)
Pagmanehuankanawan
Kodigo ti panagtawag48
Kodigo ti ISO 3166PL
TLD ti internet.pl
  1. ^a Kitaen,ti Dagiti saan nga opisial a pasasao iti Polonia.
  2. ^b Saan nga opisial, Belarús, Kashubian, Lituano ken Aleman ket maususar kadagiti dagiti 20 a komuna nga opisina.
  3. ^c Ti panaka-ampon ti Kristianidad idiay Poloniais a kas makitkita babaen dagiti kaaduan a Polako, urayno aniaman dagiti relihionda wenno awan, a kas maysa kadagiti kangrunaan a nailian a pakasaritaan a napasamak.
  4. ^d Ti lugar iti Polonia babaen ti administratibo a panakabingbingay, a kas naited ti Opisina ti Sentro nga Estadistika, ket 312,679 km2 (120,726 sq mi) a ti 311,888 km2 (120,421 sq mi) ket kalawa ti daga ken 791 km2 (305 sq mi) ket dagiti kalawa ti rabaw ti kaunegan a danum.

Ti Polonia /ˈplənd/ (Maipanggep iti daytoy nga unidengngen) (Polako: Polska), opisial a ti Republika iti Polonia (Polako: Rzeczpospolita Polska; Kasubio: Pòlskô Repùblika; Silesiano: Polsko Republika), ket maysa a pagilian idiay Tengnga a Europa, nabeddengan daytoy babaen ti Alemania iti laud; ti Republika a Tseka ken Slovakia iti abagatan; Ukrania, Belarus ken Lituania iti daya; ken ti Baybay Baltik ken Kaliningrad Oblast, maysa a Ruso nga exclave, iti amaianan. Ti dagup a kalawa ti Polonia ket 312,679 kuadrado kilometro (120,726 sq mi), a makaaramid daytoy ti maika-69 a kadakkelan a pagilian iti lubong ken ti maika-9 a kadakkelan idiay Europa. Ti Polonia ket adda ti population ti sumurok a 38 a riwriw a tattao, a makaaramid daytoy ti maika-34 a kaaduan ti populasion a pagilian iti lubong ken ti maiakanem a kaaduan ti populasion a kameng iti Kappon ti Europa, nga isu daytoy ti kaaduan ti populasion a kameng ti kalpasan ti komunista. Ti Polonia ket maysa a unitario nga estado a binuklan dagiti 16 a voivodeship. Ti Poland ket kameng iti Kappon ti Europa, NATO, ti Nagkaykaysa a Pagpagilian, ti Organisasion ti Komersio ti Lubong, ti Organisasion para iti Ekonomia a Pagtitinnulongan ken Panagrangrang-ay (OECD), Europeano nga Ekonomiko a Lugar, Ahensia ti Internasional nga Enerhia, Konsilo iti Europa, Organisasion para iti Salaknib ken Pagtitinnulongan iti Europa, Ahensia ti Internasional ti Atomic nga Enerhia, G6, Konsilo dagiti Estado ti Baybay Baltik, Visegrád a Grupo, Weimar a Trianggulo ken Schengen a Tulagan.

Ti panakabangon ti Polako nga estado ket nainaganan iti panaka-ampon iti Kristianidad babaen ti nangutray a ni Mieszko I idi 966,[1] iti teritoria a kapadpada iti tatta nga aldaw a Polonia. Ti Pagarian iti Polonia ket naporma idi 1025, ken idi 1569 a nagpapigsa ti atiddog a kumaduaan iti Nlataka Dukado iti Lituania babaen ti panagpirma ti Kappon iti Lublin, a nagbukel ti Polako–Lituano a Mankomunidad. Ti Commonwealth ceased to exist in 1795 as the Polish lands were partitioned among the Kingdom of Prussia, the Russian Empire, and Austria. Polonia ket nakala manen ti panakawayawayasna a kas ti Maikadua a Polako a Republika idi 1918. Kalpasan ti dua a dekada, idi Septiembre 1939, ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat ket nagrugi ti panagraut ti Polonia babaen ti Nasi nga Alemania ken ti Kappon ti Sobiet . Sumurok nga innem a riwriw a Polako nga umili ti natay iti dayta a gubat. Ti Polonia ket nagungar kalpasan kadagiti napalas a tawen iti uneg ti Sobiet a panaka-impluensia a kas ti Republika dagiti Tattao aginggana idi 1989. Idi panawen ti Rebulosion iti 1989, ti 45 a kaatiddog ti komunismo a panagturay ket naruppuog ken ti demokratiko a panagturay ket nabagon. Daytoy ket nakaited ti pundasion ti moderno a Polonia, naamammoan babaen ti batay-linteg a kas ti "Mikatlo a Polako a Republika".

Nupay ti adu a panakadadael ti pagialn a napadasan iti maikadua a Sangalubongan a Gubat, ti Polonia ket napakabaelan a nagpreserba kadagiti adu a bukodna a kultura a kabaknangan. Adda dagiti 14 nga agdama a tinawtawid a pagsaadan a naisuratan idiay listaan ti UNESCO a Tinawtawid ti Lubong idiay Polonia.[2]

Manipud idi gibus ti panawen ti komunista, ti Polonia ket nakagun-od ti "nangato unay" a ranggo ti banag iti panagrangrang-ay ti nagtagitaoan.

Pinagibasaran

  1. ^ Lukowski, Jerzy; Zawaszki, Hubert (2001). Ti Ababa a Pakasaritaan iti Polonia (Umuna nga Edision nga ed.). Dagiti Biblioteka ti Unibersidad iti Stirling - Popular Loan (Q 43.8 LUK): Pagmaldita ti Unibesidad ti Cambridges. p. 3. ISBN 0521559170. {{cite book}}: Makasapul ti |access-date= iti |url= (tulong)Panagtaripato ti CS1: adu a nagnagan: authors list (silpo) Panagtaripato ti CS1: location (silpo)
  2. ^ "Polonia - UNESCO a Sentro ti Tinawtawid ti Lubong". Whc.unesco.org. Naala idi 2012-02-06.

Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA ak:Poland