Polonia: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
commons |
AvicBot (tungtungan | aramid) m r2.6.8) (Robot: Agibalbaliw tl:Poland |
||
Linia 316: | Linia 316: | ||
[[th:ประเทศโปแลนด์]] |
[[th:ประเทศโปแลนด์]] |
||
[[tk:Polşa]] |
[[tk:Polşa]] |
||
[[tl: |
[[tl:Poland]] |
||
[[tpi:Polan]] |
[[tpi:Polan]] |
||
[[tr:Polonya]] |
[[tr:Polonya]] |
Rebision manipud idi 09:12, 23 Nobiembre 2012
Republika iti Polonia Rzeczpospolita Polska | |
---|---|
Nailian a kanta: Mazurek Dąbrowskiego (Mazurka ni Dąbrowski) | |
Kapitolio | Warsaw |
Kadakkelan a siudad | capital |
Opisial a pagsasao | Polako |
Rehional a pagsasao | German, Kashubian, Lituano, Silesia, Ukraniano |
Grupgrupo ti etniko (2002) | 96.7% Polako, 3.3% dagiti dadduma pay a saan a nainaganan |
Nagan dagiti umili | Polako, Taga-Polonia |
Gobierno | Parlamentario a republika |
Bronisław Komorowski | |
Donald Tusk | |
Lehislatura | Nailian a Gimong |
Senado | |
Sejm | |
Panakabangon | |
Abril 14, 966 | |
Hulio 1, 1569 | |
November 11, 1918 | |
Disiembre 31, 1944 | |
• Maikatlo a Republika iti Polonia | Emero 30, 1990 |
Kalawa | |
• Dagup | 312,685 km2 (120,728 sq mi)[d] (Maika-69) |
• Danum (%) | 3.07 |
Populasion | |
• Karkulo idi 2010 | 38,186,860 (Maika-34) |
• Senso idi 2011 | 38,501,000 |
• Densidad | 120/km2 (310.8/sq mi) (Maika-83) |
GDP (PPP) | Karkulo idi 2011 |
• Dagup | $771.658 bilion |
• Tunggal maysa a tao | $20,334 |
GDP (nominal) | Karkulo idi 2011 |
• Dagup | $513.821 bilion |
• Tunggal maysa a tao | $13,540 |
Gini (2002) | 34.5 Biddut: Imbalido a pateg ti Gini |
HDI (2011) | 0.813 Biddut: Imbalido a pateg ti HDI · Maika-39 |
Kuarta | Złoty (PLN) |
Sona ti oras | UTC+1 (CET) |
• Kalgaw (DST) | UTC+2 (CEST) |
Pagmanehuan | kanawan |
Kodigo ti panagtawag | 48 |
Kodigo ti ISO 3166 | PL |
TLD ti internet | .pl |
|
Ti Polonia /ˈpoʊlənd/ (dengngen) (Polako: Polska), opisial a ti Republika iti Polonia (Polako: Rzeczpospolita Polska; Kasubio: Pòlskô Repùblika; Silesiano: Polsko Republika), ket maysa a pagilian idiay Tengnga a Europa, nabeddengan daytoy babaen ti Alemania iti laud; ti Republika a Tseka ken Slovakia iti abagatan; Ukrania, Belarus ken Lituania iti daya; ken ti Baybay Baltik ken Kaliningrad Oblast, maysa a Ruso nga exclave, iti amaianan. Ti dagup a kalawa ti Polonia ket 312,679 kuadrado kilometro (120,726 sq mi), a makaaramid daytoy ti maika-69 a kadakkelan a pagilian iti lubong ken ti maika-9 a kadakkelan idiay Europa. Ti Polonia ket adda ti population ti sumurok a 38 a riwriw a tattao, a makaaramid daytoy ti maika-34 a kaaduan ti populasion a pagilian iti lubong ken ti maiakanem a kaaduan ti populasion a kameng iti Kappon ti Europa, nga isu daytoy ti kaaduan ti populasion a kameng ti kalpasan ti komunista. Ti Polonia ket maysa a unitario nga estado a binuklan dagiti 16 a voivodeship. Ti Poland ket kameng iti Kappon ti Europa, NATO, ti Nagkaykaysa a Pagpagilian, ti Organisasion ti Komersio ti Lubong, ti Organisasion para iti Ekonomia a Pagtitinnulongan ken Panagrangrang-ay (OECD), Europeano nga Ekonomiko a Lugar, Ahensia ti Internasional nga Enerhia, Konsilo iti Europa, Organisasion para iti Salaknib ken Pagtitinnulongan iti Europa, Ahensia ti Internasional ti Atomic nga Enerhia, G6, Konsilo dagiti Estado ti Baybay Baltik, Visegrád a Grupo, Weimar a Trianggulo ken Schengen a Tulagan.
Ti panakabangon ti Polako nga estado ket nainaganan iti panaka-ampon iti Kristianidad babaen ti nangutray a ni Mieszko I idi 966,[1] iti teritoria a kapadpada iti tatta nga aldaw a Polonia. Ti Pagarian iti Polonia ket naporma idi 1025, ken idi 1569 a nagpapigsa ti atiddog a kumaduaan iti Nlataka Dukado iti Lituania babaen ti panagpirma ti Kappon iti Lublin, a nagbukel ti Polako–Lituano a Mankomunidad. Ti Commonwealth ceased to exist in 1795 as the Polish lands were partitioned among the Kingdom of Prussia, the Russian Empire, and Austria. Polonia ket nakala manen ti panakawayawayasna a kas ti Maikadua a Polako a Republika idi 1918. Kalpasan ti dua a dekada, idi Septiembre 1939, ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat ket nagrugi ti panagraut ti Polonia babaen ti Nasi nga Alemania ken ti Kappon ti Sobiet . Sumurok nga innem a riwriw a Polako nga umili ti natay iti dayta a gubat. Ti Polonia ket nagungar kalpasan kadagiti napalas a tawen iti uneg ti Sobiet a panaka-impluensia a kas ti Republika dagiti Tattao aginggana idi 1989. Idi panawen ti Rebulosion iti 1989, ti 45 a kaatiddog ti komunismo a panagturay ket naruppuog ken ti demokratiko a panagturay ket nabagon. Daytoy ket nakaited ti pundasion ti moderno a Polonia, naamammoan babaen ti batay-linteg a kas ti "Mikatlo a Polako a Republika".
Nupay ti adu a panakadadael ti pagialn a napadasan iti maikadua a Sangalubongan a Gubat, ti Polonia ket napakabaelan a nagpreserba kadagiti adu a bukodna a kultura a kabaknangan. Adda dagiti 14 nga agdama a tinawtawid a pagsaadan a naisuratan idiay listaan ti UNESCO a Tinawtawid ti Lubong idiay Polonia.[2]
Manipud idi gibus ti panawen ti komunista, ti Polonia ket nakagun-od ti "nangato unay" a ranggo ti banag iti panagrangrang-ay ti nagtagitaoan.
Pinagibasaran
- ^ Lukowski, Jerzy; Zawaszki, Hubert (2001). Ti Ababa a Pakasaritaan iti Polonia (Umuna nga Edision nga ed.). Dagiti Biblioteka ti Unibersidad iti Stirling - Popular Loan (Q 43.8 LUK): Pagmaldita ti Unibesidad ti Cambridges. p. 3. ISBN 0521559170.
{{cite book}}
: Makasapul ti|access-date=
iti|url=
(tulong)Panagtaripato ti CS1: adu a nagnagan: authors list (silpo) Panagtaripato ti CS1: location (silpo) - ^ "Polonia - UNESCO a Sentro ti Tinawtawid ti Lubong". Whc.unesco.org. Naala idi 2012-02-06.
Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA Plantilia:Link FA ak:Poland