Karlomagno: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m +pungol
m r2.7.3) (Robot: Agsuksukat hy:Կարլոս Մեծ idiay hy:Կառլոս Մեծ
Linia 126: Linia 126:
[[hr:Karlo Veliki]]
[[hr:Karlo Veliki]]
[[hu:I. Károly frank császár]]
[[hu:I. Károly frank császár]]
[[hy:Կարլոս Մեծ]]
[[hy:Կառլոս Մեծ]]
[[ia:Carolo Magne]]
[[ia:Carolo Magne]]
[[id:Charlemagne]]
[[id:Charlemagne]]

Rebision manipud idi 18:18, 15 Enero 2013

Karlos ti Natan-ok
Ti sensilio no Karlomagno nga adda ti naisurat a KAROLVS IMP AVG (Karolus Imperator Augustus)
Emerador ti Imperio a Karolingio
PanagturayDisiembre 25, 800 – Enero 28, 814
KoronasionDisiembre 25, 800
Basilika ni San Pedro, Roma
SinarunoNabangon ti Puesto
SimmarunoLuis I
Ari dagiti Lombardo
PanagturayHulio 10, 774 – Enero 28, 814
KoronasionHulio 10, 774
Pavia
SinarunoDesiderio
SimmarunoLuis I
Ari dagiti Pranko
PanagturayOktubre 9, 768 – Enero 28, 814
KoronasionOktubre 9, 768
Noyon
SinarunoPepin ti Pandek
SimmarunoLuis I
NayanakAbril 2, 742
Liège, Pranko a Pagarian
NatayEnero 28, 814(814-01-28) (tawen 71)
Aachen, Imperio a Karolingio
PannakaipunponKatedral ti Aachen
Asawa
Sayasay
Daduma pay
KamaraKarolingio
AmaPepin ti Pandek
InaBertrada ti Laon
RelihionRomao Katolisismo

Ni Karlomagno (/[imbalido a naikabil: 'icon']ˈʃɑːrl[imbalido a naikabil: 'ɨ']mn/; Panangibalikas a Pranses: [ʃaʁləmaɲ]; c. 742 – Enero 28, 814), a naamammoan pay a kas ni Karlos ti Natan-ok ([Carolus Magnus wenno Karolus Magnus] Biddut: {{lang-xx}}: ti teksto ket agraman iti italiko a pannakaisurat (tulong)) wenno Karlos I, ket isu idi ti nangbangon ti Imperio a Karolingio, a nagturay manipud idi 768 agingganaidi pimmusay. Isu ti nangpadakkel ti Pranko a Pagarian, a naginaynayon ti Italia, a nagparukma kadagiti Sahon ken dagiti Babaro, ken nangiduron ti prontiero idiay España. Isu ti kinauna nga anak a lalaki ni Pepin ti Pandek ken Bertrada ti Laon, ni Karlomagno ket isu idi ti immuna nga "Emperador" idiay Lumaud nga Europa manipu ti panakarebba ti Imperio a Romano idi sakbay ti uppat a siglo.

Isu ket nagbalin nga Ari dagiti Pranko idi 768 kalpasan ti ipupusay ti amana, ni Karlomagno ket immununa akimmadduan a nagturay iti kabsatna a lalaki a niKarloman I. Ti kellaat nga ipupusay ni Karloman I idi 771 babaen ti saan a naipalpalawagan apasamak ket nangibati kenni Karlomagno ti awan suppiatna nga agturay ti Pranko a Pagarian. Babaen ti panagparparukmana ti milisia, pinadakkelna ti pagarian iti maysa nga imperio a nangitipon kadagiti kaaduan ti Lumaud ken Tengnga a Europa.

Ni Karlomagno ket nagtultuloy kadagiti annuroten ti amana para iti kinapapa ken isu ti nagbalin a nagsalsalaknib daytoy, nga isu ket nagikikkat ti kabilegan dagiti Lombardo idiay Italia, ken nagidaulo ti panagraut iti Muslim nga España. Isu ket simmuppiat a nagkampania pay kadagiti tattao ti dayat, a nagpilit a Nangikristiano kaniada (a naipangpangruna dagiti Sahon), a dimtengan daytoy ti panagituray kaniada kalpasan ti napaut a gubat. Ni Karlomagno ket nakaabut ti kabileganna idi 800 nga isu idi ket nabalangatan a kas ti "Emperador" babaen ni Papa Leon III idi Aldaw ti Paskua.

Isu ket tinawtawagan a ti "Ama ti Europa" (pater Europae),[1] ti imperio ni Karlomagno ket immuna a nangikaykaysa ti kaaduan ti Lumaud a Europa manipud idi panawen ti Imperio a Romano. Ti turayna ket nagparang-ay ti Karolingio a Renasimiento, ti panagungar manen dagiti arte, relihion, ken kultura babaen ti panag-usar ti Katoliko a Simbaan. Babaen dagiti ganganaet a panagrukmana ken dagiti akin-uneg a repormana, ni Karlomagno ket nangawawis ti panakaporma ti sapasap a kinasiasino ti Europa.[2][3] Dagiti Pranses ken Aleman a monarkia ket naipanunotanda dagiti bukodda a monarkia a kas dagiti kaputotan ti imperio ni Karlomagno.

Ni Karlomagno ket pimmusay idi 814 kalpasan a nagturay a kas Emperador ti ganagani a limapulo a tawtawen. Isu ket naipunpon idiay imperio a kapitoliona nga Aachen. Ti anakna a lalaki a ni Luis ti Relihioso ket simmaruno kanian a kas ti Emperador.

Paammo

  1. ^ Papst Johannes Paul II (2004). "Ansprache von seiner Heiligkeit Papst Johannes Paul II" (iti Aleman). Internationaler Karlspreis zu Aachen.
  2. ^ Riché 1993, Preface xviii. "Iti kinabukbukodan, isu ket nagayayat ti panakaikeddeng, ken babaen ti kaatiddog ti ti panagturayna, babaen kadagiti panarukmana, lehislasion ken nailegaduan a katakderan, natulok a nagmarka ti pakasaritaan ti Lumaud a Europa."
  3. ^ "Ti Naipakasaritaan a Karlomagno".

Dagiti silpo ti ruar ruar

Dagiti midia a mainaig ken ni Karlomano iti Wikimedia Commons