Karlomagno: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
Lam-ang (tungtungan | aramid) m +pungol |
m r2.7.3) (Robot: Agsuksukat hy:Կարլոս Մեծ idiay hy:Կառլոս Մեծ |
||
Linia 126: | Linia 126: | ||
[[hr:Karlo Veliki]] |
[[hr:Karlo Veliki]] |
||
[[hu:I. Károly frank császár]] |
[[hu:I. Károly frank császár]] |
||
[[hy: |
[[hy:Կառլոս Մեծ]] |
||
[[ia:Carolo Magne]] |
[[ia:Carolo Magne]] |
||
[[id:Charlemagne]] |
[[id:Charlemagne]] |
Rebision manipud idi 18:18, 15 Enero 2013
Karlos ti Natan-ok | |
---|---|
Emerador ti Imperio a Karolingio | |
Panagturay | Disiembre 25, 800 – Enero 28, 814 |
Koronasion | Disiembre 25, 800 Basilika ni San Pedro, Roma |
Sinaruno | Nabangon ti Puesto |
Simmaruno | Luis I |
Ari dagiti Lombardo | |
Panagturay | Hulio 10, 774 – Enero 28, 814 |
Koronasion | Hulio 10, 774 Pavia |
Sinaruno | Desiderio |
Simmaruno | Luis I |
Ari dagiti Pranko | |
Panagturay | Oktubre 9, 768 – Enero 28, 814 |
Koronasion | Oktubre 9, 768 Noyon |
Sinaruno | Pepin ti Pandek |
Simmaruno | Luis I |
Nayanak | Abril 2, 742 Liège, Pranko a Pagarian |
Natay | Enero 28, 814 Aachen, Imperio a Karolingio | (tawen 71)
Pannakaipunpon | Katedral ti Aachen |
Asawa |
|
Sayasay Daduma pay | |
Kamara | Karolingio |
Ama | Pepin ti Pandek |
Ina | Bertrada ti Laon |
Relihion | Romao Katolisismo |
Ni Karlomagno (/[imbalido a naikabil: 'icon']ˈʃɑːrl[imbalido a naikabil: 'ɨ']meɪn/; Panangibalikas a Pranses: [ʃaʁləmaɲ]; c. 742 – Enero 28, 814), a naamammoan pay a kas ni Karlos ti Natan-ok ([Carolus Magnus wenno Karolus Magnus] Biddut: {{lang-xx}}: ti teksto ket agraman iti italiko a pannakaisurat (tulong)) wenno Karlos I, ket isu idi ti nangbangon ti Imperio a Karolingio, a nagturay manipud idi 768 agingganaidi pimmusay. Isu ti nangpadakkel ti Pranko a Pagarian, a naginaynayon ti Italia, a nagparukma kadagiti Sahon ken dagiti Babaro, ken nangiduron ti prontiero idiay España. Isu ti kinauna nga anak a lalaki ni Pepin ti Pandek ken Bertrada ti Laon, ni Karlomagno ket isu idi ti immuna nga "Emperador" idiay Lumaud nga Europa manipu ti panakarebba ti Imperio a Romano idi sakbay ti uppat a siglo.
Isu ket nagbalin nga Ari dagiti Pranko idi 768 kalpasan ti ipupusay ti amana, ni Karlomagno ket immununa akimmadduan a nagturay iti kabsatna a lalaki a niKarloman I. Ti kellaat nga ipupusay ni Karloman I idi 771 babaen ti saan a naipalpalawagan apasamak ket nangibati kenni Karlomagno ti awan suppiatna nga agturay ti Pranko a Pagarian. Babaen ti panagparparukmana ti milisia, pinadakkelna ti pagarian iti maysa nga imperio a nangitipon kadagiti kaaduan ti Lumaud ken Tengnga a Europa.
Ni Karlomagno ket nagtultuloy kadagiti annuroten ti amana para iti kinapapa ken isu ti nagbalin a nagsalsalaknib daytoy, nga isu ket nagikikkat ti kabilegan dagiti Lombardo idiay Italia, ken nagidaulo ti panagraut iti Muslim nga España. Isu ket simmuppiat a nagkampania pay kadagiti tattao ti dayat, a nagpilit a Nangikristiano kaniada (a naipangpangruna dagiti Sahon), a dimtengan daytoy ti panagituray kaniada kalpasan ti napaut a gubat. Ni Karlomagno ket nakaabut ti kabileganna idi 800 nga isu idi ket nabalangatan a kas ti "Emperador" babaen ni Papa Leon III idi Aldaw ti Paskua.
Isu ket tinawtawagan a ti "Ama ti Europa" (pater Europae),[1] ti imperio ni Karlomagno ket immuna a nangikaykaysa ti kaaduan ti Lumaud a Europa manipud idi panawen ti Imperio a Romano. Ti turayna ket nagparang-ay ti Karolingio a Renasimiento, ti panagungar manen dagiti arte, relihion, ken kultura babaen ti panag-usar ti Katoliko a Simbaan. Babaen dagiti ganganaet a panagrukmana ken dagiti akin-uneg a repormana, ni Karlomagno ket nangawawis ti panakaporma ti sapasap a kinasiasino ti Europa.[2][3] Dagiti Pranses ken Aleman a monarkia ket naipanunotanda dagiti bukodda a monarkia a kas dagiti kaputotan ti imperio ni Karlomagno.
Ni Karlomagno ket pimmusay idi 814 kalpasan a nagturay a kas Emperador ti ganagani a limapulo a tawtawen. Isu ket naipunpon idiay imperio a kapitoliona nga Aachen. Ti anakna a lalaki a ni Luis ti Relihioso ket simmaruno kanian a kas ti Emperador.
Paammo
- ^ Papst Johannes Paul II (2004). "Ansprache von seiner Heiligkeit Papst Johannes Paul II" (iti Aleman). Internationaler Karlspreis zu Aachen.
- ^ Riché 1993, Preface xviii . "Iti kinabukbukodan, isu ket nagayayat ti panakaikeddeng, ken babaen ti kaatiddog ti ti panagturayna, babaen kadagiti panarukmana, lehislasion ken nailegaduan a katakderan, natulok a nagmarka ti pakasaritaan ti Lumaud a Europa."
- ^ "Ti Naipakasaritaan a Karlomagno".
Dagiti silpo ti ruar ruar
Dagiti midia a mainaig ken ni Karlomano iti Wikimedia Commons