Santo Tomas ken Prinsipe: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m r2.6.8) (Robot: Agsuksukat diq:São Tomé u Principe idiay diq:San Tome u Prinsipe
EmausBot (tungtungan | aramid)
m r2.7.3) (Robot: Agsuksukat tl:Sao Tome at Prinsipe idiay tl:Santo Tome at Prinsipe
Linia 223: Linia 223:
[[th:ประเทศเซาตูเมและปรินซิปี]]
[[th:ประเทศเซาตูเมและปรินซิปี]]
[[tk:San-Tome we Prinsipi]]
[[tk:San-Tome we Prinsipi]]
[[tl:Sao Tome at Prinsipe]]
[[tl:Santo Tome at Prinsipe]]
[[tr:São Tomé ve Príncipe]]
[[tr:São Tomé ve Príncipe]]
[[tt:Сан-Томе һәм Принсипи]]
[[tt:Сан-Томе һәм Принсипи]]

Rebision manipud idi 06:55, 18 Enero 2013

Demokrata a Republika iti
Santo Tomas ken Prinsipe
República Democrática de São Tomé e Príncipe
Wagayway ti Santo Tomas ken Prinsipe
Wagayway
Eskudo ti Santo Tomas ken Prinsipe
Eskudo
Napili a pagsasao: Unidade, Disciplina, Trabalho
Portuges: (Ilokano: Panagkaykaysa, Disiplina, Trabaho)
Nailian a kanta: Independência total
(Ilokano: Pakadagupan a Panakawayawayas)
Lokasion ti Santo Tomas ken Prinsipe
KapitolioSanto Tomas
Kadakkelan a siudadcapital
Opisial a sasaoPortuges
Mabigbig a rehional a sasaoAporo, Angolar, Prinsipense
Nagan dagiti umiliSantomean
GobiernoDemokrata semi-presidential a Republika
Manuel Pinto da Costa
Patrice Trovoada
Panakawayawayas
• manipud ti Portugal
12 Hulio 1975
Kalawa
• Dagup
1,001 km2 (386 sq mi) (Maika-183)
• Danum (%)
0
Populasion
• Karkulo idi 2009
163,000[1] (Maika-188)
• Densidad
169.1/km2 (438.0/sq mi) (Maika-69)
GDP (PPP)Karkulo idi 2010
• Dagup
$311 riwriw[2]
• Tunggal maysa a tao
$1,880[2]
GDP (nominal)Karkulo idi 2010
• Dagup
$196 riwriw[2]
• Tunggal maysa a tao
$1,183[2]
HDI (2010)increase 0.488
Biddut: Imbalido a pateg ti HDI · Maika-127
KuartaDobra (STD)
Sona ti orasUTC+0 (UTC)
Pagmanehuankanawan
Kodigo ti panagtawag239
TLD ti internet.st

Ti Santo Tomas ken Prinsipe, opisial a ti Demokrata a Republika iti Santo Tomas ken Prinsipe, ket maysa nga agsasao iti Portuges nga isla a pagilian idiay Golpo iti Guinea, iti lumaud nga ekuadorial nga aplaya iti Tengnga nga Aprika. Nabuklan daytoy ti dua nga is-isla: Santo Tomas ken Prinsipe, a mabirukan ti agarup a 140 kilometro (87 mi) nga agaddayo ken ti agarup a 250 ken 225 kilometro (155 ken 140 mi), iti amianan a lumaud nga aplaya iti Gabon. Dagitoy dua nga isla ket paset ti natayen a bulkan a kabanbantayan. Ti Santo Tomas, ti dakdakkel a isla nga akin-abagatan, ket naisanglad iti amianan iti ekuador. Nainaganan daytoy kenni Santo Tomas babaen kadagiti eksplorador a Portuges a simmanglad iti daytoy nga isla iti piesta na nga aldaw.

Pinagibasaran

  1. ^ Departamento iti Ekonomia ken dagiti Sosial a Panakibiang Dibision ti Populasion (2009). "Prospekto ti Sangalubongan a Populasion, Tabla A.1" (.PDF). 2008 a rebision. Nagkaykaysa a Pagpagilian. Naala idi 2009-03-12. {{cite journal}}: Makasapul ti dakamat journal iti |journal= (tulong); Ti line feed character iti |author= iti puesto ti 58 (tulong)
  2. ^ a b c d "Santo Tomas ken Prinsipe". Internasional a Pondo ti Panguartaan. Naala idi 2011-06-11.

Plantilia:Link FA