Dagiti departamento ti Colombia: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
Naipatarus manipud idiay en:Departments of Colombia https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Departments_of_Colombia&oldid=569482705
(Awan paggiddiatan)

Rebision manipud idi 23:20, 11 Disiembre 2013

Ti Colombia ket unitario a republika a naporma babaen dagiti tallo pulo ket dua a departamento (Espaniol: departamentos, agmaymaysa departamento) ken ti Kapitolio a Distrito (Distrito Capital). Ti tunggal maysa a departamento ket addan ti Gobernador ken ti Asemblia ti Departamento (Asamblea Departamental), a binutosan babaen ti nadayeg a butos para iti uppat a tawen a paset ti panawen. Ti gobernador ket saan a mabalin a mabutosan manen iti dua nga agsasaruno a paset ti panawen. Dagiti depatarmento a pannakabingbingay ti pagilian ket maikkanda ti naisangayan a degrado iti autonomia.

Dagiti departamento ket naporma babaen ti panangigrupo kadagiti munisipalidad (municipios, agmaymaysa municipio). Ti munisipal a gobierno ket idauluan babaen ti mayor (alcalde) ken imatonan babaen ti Munisipal a Kondeho (concejo municipal), ken dagitoy ket mabutosanda para kadagiti uppat a tawen a paset ti panawen.

Ti Kapitolio a Distrito ket isu ti kapitolio ti pagilian, ti Bogotá. Bogotá ket sangkapaset nga agdepdepende iti Departamento ti Cundinamarca a mangpalikmut iti daytoy.

Dagiti departamento

Each one of the departments of Colombia in the map below links to a corresponding article.

Departamento Kapitolio Kalawa (km²) Populasion Pannakabangon
- Bogotá, Kapitolio a Distrito - 1,587 7,117,984 1538-08-06
01 Amazonas Leticia 109,665 80,360 1991-10-05
02 Antioquia Medellín 63,612 5,750,478 1826-??-??
03 Arauca Arauca 23,818 282,302 1991-07-04
04 Atlántico Barranquilla 3,388 2,365,663 1910-07-14
05 Bolívar Cartagena 25,978 2,229,967 1857-06-15
06 Boyacá Tunja 23,189 1,411,239 1858-??-??
07 Caldas Manizales 7,888 1,170,187 1905-??-??
08 Caquetá Florencia 88,965 463,333 1982-??-??
09 Casanare Yopal 44,640 325,713 1991-07-04
10 Cauca Popayán 29,308 1,363,054 1857-06-15
11 Cesar Valledupar 22,905 1,050,303 1967-12-21[1]
12 Chocó Quibdó 46,530 413,173 1947-11-03
13 Córdoba Montería 25,020 1,392,905 1952-06-18
14 Cundinamarca Bogotá 24,210 *9,467,562 1857-06-15
15 Guainía Inirida 72,238 43,314 1963-06-13
16 Guaviare San José del Guaviare   53,460 133,236 1991-07-04
17 Huila Neiva 19,890 994,218 1905-??-??
18 La Guajira Riohacha 20,848 524,619 1965-07-01
19 Magdalena Santa Marta 23,188 1,403,318 1824-07-25
20 Meta Villavicencio 85,635 771,089 1960-07-01
21 Nariño Pasto 33,268 1,775,139 1904-08-06
22 Norte de Santander Cúcuta 21,658 1,493,932 1910-07-25
23 Putumayo Mocoa 24,885 378,483 1991-??-??
24 Quindío Armenia 1,845 613,375 1966-07-01
25 Risaralda Pereira 4,140 1,024,362 1966-07-01
26 San Andrés y Providencia   San Andrés 52 83,491 1991-07-04
27 Santander Bucaramanga 30,537 2,085,084 1857-05-13
28 Sucre Sincelejo 10,917 868,648 1966-08-18
29 Tolima Ibagué 23,562 1,312,972 1886-08-04
30 Valle del Cauca Cali 22,140 4,524,678 1910-04-16
31 Vaupés Mitú 54,135 33,152 1991-07-04
32 Vichada Puerto Carreño 100,242 97,276 1991-07-05
  • Karkulo para iti Cundinamarca ket mairaman ti kapitolio ti pagilian iti Bogotá.

Galeria dagiti mapa

Dagiti patneng a teritorio

Dagiti patneng a teritorio ti Colombia ket napartuatda babaen ti tulagan a baetan ti gobierno ken dagiti komunidad dagiti patneng. Kadagiti kaso a dagiti patneng a teritorio a sumakup ti ad-adu ngem maysa a departamento wenno munispalidad, dagiti lokal a gobierno ket agtitiponda a mangimaton kadagiti konseho ti patneng a teritorio kadagti kasta a teritorio,a kas naiyasentar kadagiti Artikulo as set out iti 329 ken 330 iti Batay-linteg ti Colombia. Dagiti pay patneng a teritorio ket addaanda to karakter iti lokal a kinaturay no maabutanda dagiti kammasapulan ti linteg. Dagiti patneng a teritorio idiay Colombia ket kaaduan nga adda kadagiti departamento ti Amazonas, Cauca, La Guajira, Guaviare ken Vaupés.[2]

Pakasaritaan

Ti Batay-linteg ti Colombia ti 1886 ket pinagbalinna dagiti estado ti Colombia kadagiti departamento, dagiti presidente ket nanagananda kadagiti gobernador.[3] Dagiti estdo a nagbalin a departamento ket dagiti sumaganad:

Kitaen pay

Dagiti nagibasaran

  1. ^ "Pakasaritaan ti Cesar" (iti Espaniol). Agustin Codazzi Geographic Institute. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 24 Oktubre 2003. {{cite web}}: Di naikaskaso ti di ammo a parametro ti |deadurl=(maisingasing ti |url-status=) (tulong)
  2. ^ Colombiaya.com (ed.). "Division Política de Colombia".
  3. ^ http://es.wikisource.org/wiki/Constituci%C3%B3n_de_Colombia_de_1886

Dagiti silpo ti ruar