Pagsasao a Lituano: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
m +{{InterWiki}}
m patarus (via AWB script)
Linia 15: Linia 15:
|lingua = 54-AAA-a
|lingua = 54-AAA-a
|script = [[Latin a sinuratan|Latin]] ([[Lituano nga abesedario]])
|script = [[Latin a sinuratan|Latin]] ([[Lituano nga abesedario]])
|nation = {{flag|Lithuania}}<br> {{flag|Kappon ti Europa}}<br>
|nation = {{wagayway|Lithuania}}<br> {{wagayway|Kappon ti Europa}}<br>
|minority = {{flag|Polonia}}
|minority = {{wagayway|Polonia}}
|agency = [[Komision iti Lituano a Pagsasao]]
|agency = [[Komision iti Lituano a Pagsasao]]
|notice = IPA
|notice = IPA

Rebision manipud idi 15:41, 22 Pebrero 2016

Lituano
lietuvių kalba
Patubo itiLituania
Patubo a mangisasao
3.2 a riwriw (2010)
Dagiti dialekto
Latin (Lituano nga abesedario)
Opisial a kasasaad
Opisial a mangisasao
 Lithuania
 Kappon ti Europa
Pakabigbigan a minoridad
a pagsasao
NagalagadKomision iti Lituano a Pagsasao
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-1lt
ISO 639-2lit
ISO 639-3lit
Linguaesperio54-AAA-a
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Ti Lituano (lietuvių kalba) ket isu ti opisial nga estado a pagsasao itiLituania ket mabigbigana a kas maysa kadagiti opisial a pagsasao ti Kappon ti Europa. Adda dagiti agarup a 2.9 a riwriw a Lituano a mangisasao idiay Lituania ken agarup a 300,000 idiay ballasiw taaw. Ti Lituano ket mays a Baltiko a pagsasao, nga asideg maikabagian ti Leton, nupay dagitoy ket saanda a nasaranay a maawatan. Daytoy ket naisurat ti Latin nga abesedario. Ti Lituano a pagsasao ket naipamatian nga isu ti kakonserbatiboan a sibibiag a Indo-Europeano a pagsasao, a nakataginayon kadagit adu a langa ti Proto-Indo-Europeano a tattan ket napukawen kadagiti sabali a Indo-Europeano a pagsasao.[1]

Dagiti nagibasaran

  1. ^ Zinkevičius, Z. (1993). Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 9. ISBN 5-420-01085-2. …dagiti linguista ket sapsasapda a mangawat a ti pagsasao a Lituano a ket isu ti kaaduan nga arkaiko kadagiti sibibiag nga Indo-Europeano a pagsasao… {{cite book}}: Ti dakamat ket aglaon iti awan linaon a di ammo a parametro: |coauthors= (tulong)