Marxismo: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
Literatura
Kopia urnos (adu)
Linia 1: Linia 1:
Ti '''Marxismo''' ket maysa nga [[ekonomiko]] ken sosiopolitikal a [[sangalubongan a panirigan]] ken pamay-an ti sosioekonomiko a panagsukimat a naibatay ti [[Naipakasaritaan a materialismo|materialista panangipatarus ti naipakasaritaan a panagrang-ay]], ti [[dialektiko]] a panirigan ti sosial a panagbalbaliw, ken ti maysa a panagusig kadagiti klase a pannakibiang iti kaunegan ti kagimongan ket dagitipannakaipakatda kadagiti panagusig ken panagdillaw ti panagrang-ay ti [[kapitalismo]]. Idi tengnga aginggan ti naladaw a maika-19 a siglo, ti [[Pilosopia|intelektual a panagrang-ay]] ti Marxism o idi ket inpayuna babaen dagiti dua nga [[Aleman apilosopia|Aleman a pilosopo]], a ni [[Karl Marx]] ken [[Friedrich Engels]]. Dagiti Marxista a panagusig ken metolohia ken nakaimpluensia kadagiti adu a politikal nga ideolohia ken dagiti sosial a tignay kadagiti napalabas a pakasaritaan. Ti Marxismo ket buklenna ti maysa nga [[Marxiano nga ekonomia|ekonomiko a teoria]], ti [[Marxista sosiolohia|sosiolohiko a teoria]], ti [[Marxista a pilosopia|pilosopiko a pamay-an] ken ti [[Rbolutsionario a sosdialismo|rebolusionario]] a panirigan ti sosial a panagbalbaliw.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/551385/social-science/38930/Marxist-influences sosial asiensia : Dagiti Marxista nga impluensia - Britannica Online Encyclopedia]</ref> Awan ti naipatingga a Marxista a teoria; Ti Marxista a panagusig ket naipakaten kadagiti nadumaduma a suheto ken nabalbaliwanen kadagiti lasud ti dalan ti panagparang-ay tapno adda dagiti nadumaduma a teoria ti Marxista.<ref>{{cite book |last= Wolff and Resnick|first= Richard ken Stephen |title= Ekonomia: Ti Marxiano kontra ti Neoklasiko |publisher=Ti Unibersidad ti Johns Hopkins a Pagmalditan|date= Agosto 1987|isbn= 0801834805|page = 130|quote= Ti Marxiano a teoria (agmaymaysa) ket sinukatan dagiti Marxiano a teoria (ad-adu ngem maysa).}}</ref>
Ti '''Marxismo''' ket maysa nga [[ekonomiko]] ken sosiopolitikal a [[sangalubongan a panirigan]] ken pamay-an ti sosioekonomiko a panagsukimat a naibatay ti [[Naipakasaritaan a materialismo|materialista panangipatarus ti naipakasaritaan a panagrang-ay]], ti [[dialektiko]] a panirigan ti sosial a panagbalbaliw, ken ti maysa a panagusig kadagiti klase a pannakibiang iti kaunegan ti kagimongan ket dagiti pannakaipakatda kadagiti panagusig ken panagdillaw ti panagrang-ay ti [[kapitalismo]]. Idi tengnga aginggana iti naladaw a maika-19 a siglo, ti [[Pilosopia|intelektual a panagrang-ay]] ti Marxism idi ket inpayuna babaen dagiti dua nga [[Aleman a pilosopia|Aleman a pilosopo]], a ni [[Karl Marx]] ken [[Friedrich Engels]]. Dagiti Marxista a panagusig ken metolohia ken nakaimpluensia kadagiti adu a politikal nga ideolohia ken dagiti sosial a tignay kadagiti napalabas a pakasaritaan. Ti Marxismo ket buklenna ti maysa nga [[Marxiano nga ekonomia|ekonomiko a teoria]], ti [[Marxista sosiolohia|sosiolohiko a teoria]], ti [[Marxista a pilosopia|pilosopiko a pamay-an]] ken ti [[Rebolusionario a sosialismo|rebolusionario]] a panirigan ti sosial a panagbalbaliw.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/551385/social-science/38930/Marxist-influences sosial asiensia : Dagiti Marxista nga impluensia - Britannica Online Encyclopedia]</ref> Awan ti naipatingga a Marxista a teoria; Ti Marxista a panagusig ket naipakaten kadagiti nadumaduma a suheto ken nabalbaliwanen kadagiti las-ud ti dalan ti panagparang-ay tapno adda dagiti nadumaduma a teoria ti Marxista.<ref>{{cite book |last= Wolff and Resnick|first= Richard ken Stephen |title= Ekonomia: Ti Marxiano kontra ti Neoklasiko |publisher=Ti Unibersidad ti Johns Hopkins a Pagmalditan|date= Agosto 1987|isbn= 0801834805|page = 130|quote= Ti Marxiano a teoria (agmaymaysa) ket sinukatan dagiti Marxiano a teoria (ad-adu ngem maysa).}}</ref>


Ti Marxismo ket naibatay iti materialista a pannkaaawat ti naigimongan a panagrang-ay, a nagal-ala manipud ti punto s a nagrugianna kadagiti kammasapulan a tignay ti ekonomia a kasapulan babaen ti kagimonagan ti tao tapno makaited kadagiti materiales a kasapulanna. Ti porma ti ekonomiko nga organisasion, wenno [[moda ti produksion]], ket naawawat nga isu ti batayan manipud ti kaaduan ti dadduma a sosial a penomena&nbsp;— a mairaman dagiti [[Sosial a pannakibiang ti produksion|sosial apannakibiang]], politikal ken dagiti legado a sistema, moralidad ken ideolohia&nbsp;— a rimmuar (wenno babaen kadagiti kaaduan a naimpluensiaanda). Dagitoy a sosial a pannakibinag ket mangporma ti [[Batayan ken superestruktura|superestruktura]], para iti pannakaporma ti ekonomiko a sistema a pangibatayan. No dagiti [[dagiti produktibo a puersa|puersa ti produksion]] (a kangrunaan ti teknolohia) ket mapasayaat, dagiti adda a porma ti sosial nga organisasion ket agbalin a saan a nasayaat ken pasardenganna ti adu pay a panagprogreso. Dagitoy a saak a kinasayaat ket kabukbukodanda apagbalinen dagitoy a kas dagiti sosial a panagsuppiat iti porma ti [[salisal ti klase]].<ref name="ComparingEconomic">''Panagipadpada dagiti Sistema iti Duapulo ket Maysa a Siglo'', 2003, babaen ni Gregory ken Stuart. P.62, ''Teoria ti Panagbalbaliw ni Marx''. ISBN 0-618-26181-8.</ref>
Ti Marxismo ket naibatay iti materialista a pannkaaawat ti naigimongan a panagrang-ay, a nagal-ala manipud iti punto s a nagrugianna kadagiti kammasapulan a tignay ti ekonomia a kasapulan babaen ti kagimonagan ti tao tapno makaited kadagiti materiales a kasapulanna. Ti porma ti ekonomiko nga organisasion, wenno [[moda ti produksion]], ket naawawat nga isu ti batayan manipud ti kaaduan ti dadduma a sosial a penomena&nbsp;— a mairaman dagiti [[Sosial a pannakibiang ti produksion|sosial apannakibiang]], politikal ken dagiti legado a sistema, moralidad ken ideolohia&nbsp;— a rimmuar (wenno babaen kadagiti kaaduan a naimpluensiaanda). Dagitoy a sosial a pannakibinag ket mangporma ti [[Batayan ken superestruktura|superestruktura]], para iti pannakaporma ti ekonomiko a sistema a pangibatayan. No dagiti [[dagiti produktibo a puersa|puersa ti produksion]] (a kangrunaan ti teknolohia) ket mapasayaat, dagiti adda a porma iti sosial nga organisasion ket agbalin a saan a nasayaat ken pasardenganna ti adu pay a panagprogreso. Dagitoy a saak a kinasayaat ket kabukbukodanda a pagbalinen dagitoy a kas dagiti sosial a panagsuppiat iti porma ti [[salisal ti klase]].<ref name="ComparingEconomic">''Panagipadpada dagiti Sistema iti Duapulo ket Maysa a Siglo'', 2003, babaen ni Gregory ken Stuart. P.62, ''Teoria ti Panagbalbaliw ni Marx''. {{ISBN|0-618-26181-8}}.</ref>

{{pungol-nangruna}}


===Paammo===
===Paammo===
Linia 11: Linia 9:
{{Commonscat-inline|Marxism|Marxismo}}
{{Commonscat-inline|Marxism|Marxismo}}


==Literatura==
===Bibliograpia===
{{Refbegin}}
* {{cite book |title=Fidel: A Biography of Fidel Castro|last=Bourne |authorformat=scap|first=Peter G.|date=1986|publisher=Dodd, Mead & Company|location=New York|ref=Bou86}}
* {{cite book |title=The Revolutionary Ideas of Karl Marx|last=Callinicos |authorformat=scap|first=Alex|authorlink=Alex Callinicos|date=2010|origyear=1983|publisher=Bookmarks|location=Bloomsbury, London|isbn=978-1-905192-68-7|ref=Cal10}}
* {{cite book |title=Fidel: A Biography of Fidel Castro|last=Bourne |first=Peter|authorlink=Peter Bourne|date=1986|publisher=Dodd, Mead & Company|location=New York|ref=Bou86}}
* {{cite book |title=My Life: A Spoken Autobiography|last1=Castro |authorformat=scap|first1=Fidel|last2=Ramonet|first2=Ignacio (interviewer)|date=2009|publisher=Scribner|location=New York|isbn=978-1-4165-6233-7|ref=Cas09}}
* {{cite book |title=The Revolutionary Ideas of Karl Marx|last=Callinicos |first=Alex|authorlink=Alex Callinicos|date=2010|origyear=1983|publisher=Bookmarks|location=Bloomsbury, London|isbn=978-1-905192-68-7|ref=Cal10}}
* {{cite book |title=The Real Fidel Castro|last=Coltman |authorformat=scap|first=Leycester|date=2003|publisher=Yale University Press|location=New Haven and London|isbn=978-0-300-10760-9|ref=Col03}}
* {{cite book |title=My Life: A Spoken Autobiography|last1=Castro |first1=Fidel|authorlink=Fidel Castro|last2=Ramonet|first2=Ignacio (interviewer)|date=2009|publisher=Scribner|location=New York|isbn=978-1-4165-6233-7|ref=Cas09}}
* {{cite book |title=Prehistorian: A Biography of V. Gordon Childe|last=Green |authorformat=scap|first=Sally|date=1981|publisher=Moonraker Press|location=Bradford-on-Avon, Wiltshire|isbn=0-239-00206-7|ref=Gre81}}
* {{cite book |title=The Real Fidel Castro|last=Coltman |first=Leycester|authorlink=Leycester Coltman|date=2003|publisher=Yale University Press|location=New Haven and London|isbn=978-0-300-10760-9|ref=Col03}}
* {{cite book |title=Karl Marx: A Brief Biographical Sketch with an Exposition of Marxism|last=Lenin |authorformat=scap|first=Vladimir|authorlink=Vladimir Lenin|date=1967|origyear=1913|publisher=Foreign Languages Press|location=Peking|isbn=|url=http://www.marxists.org/archive/lenin/works/1914/granat/index.htm|accessdate=2014-06-17|nopp=|ref=Len67}}
* {{cite book |title=Prehistorian: A Biography of V. Gordon Childe|last=Green |first=Sally|date=1981|publisher=Moonraker Press|location=Bradford-on-Avon, Wiltshire|isbn=0-239-00206-7|ref=Gre81}}
* {{cite book |title=Karl Marx: A Brief Biographical Sketch with an Exposition of Marxism|last=Lenin |first=Vladimir|authorlink=Vladimir Lenin|date=1967|origyear=1913|publisher=Foreign Languages Press|location=Peking|isbn=|url=http://www.marxists.org/archive/lenin/works/1914/granat/index.htm|accessdate=2014-06-17|nopp=|ref=Len67}}
* {{cite book |title=Wage Labour and Capital|last=Marx |authorformat=scap|first=Karl|authorlink=Karl Marx|date=1849|publisher=Neue Rheinische Zeitung|location=Germany|isbn=|url=http://www.marxists.org/archive/marx/works/1847/wage-labour/index.htm|accessdate=2014-06-17|nopp=|ref=Mar49}}
* {{cite book |title=Wage Labour and Capital|last=Marx |first=Karl|authorlink=Karl Marx|date=1849|publisher=Neue Rheinische Zeitung|location=Germany|isbn=|url=http://www.marxists.org/archive/marx/works/1847/wage-labour/index.htm|accessdate=2014-06-17|nopp=|ref=Mar49}}
* {{cite book |title=A History of Archaeological Thought|edition=2nd|last=Trigger |authorformat=scap|first=Bruce G.|authorlink=Bruce Trigger|date=2007|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-60049-1|nopp=|ref=Tri07}}
* {{cite book |title=A History of Archaeological Thought|edition=2nd|last=Trigger |first=Bruce G.|authorlink=Bruce Trigger|date=2007|publisher=Cambridge University Press|location=New York|isbn=978-0-521-60049-1|nopp=|ref=Tri07}}
* Agar, Jolyon (2006), ''Rethinking Marxism: From Kant and Hegel to Marx and Engels'' (London and New York: Routledge) {{ISBN|041541119X}}
{{Refend}}
* {{cite book |author=Avineri, Shlomo|date=1968|title=The Social and Political Thought of Karl Marx|publisher=Cambridge University Press|authorlink=Shlomo Avineri}}
* {{cite book |author=Avineri, Shlomo|date=1968|title=The Social and Political Thought of Karl Marx|publisher=Cambridge University Press|authorlink=Shlomo Avineri}}
* {{cite book |author=Dahrendorf, Ralf|title=Class and Class Conflict in Industrial Society|date=1959|authorlink=Ralf Dahrendorf|location=Stanford, CA|publisher=Stanford University Press}}
* {{cite book |author=Dahrendorf, Ralf|title=Class and Class Conflict in Industrial Society|date=1959|authorlink=Ralf Dahrendorf|location=Stanford, CA|publisher=Stanford University Press}}
* [[Jon Elster]], ''An Introduction to Karl Marx''. Cambridge, England, 1986.
* [[Jon Elster]], ''An Introduction to Karl Marx''. Cambridge, England, 1986.
* Michael Evans, ''Karl Marx''. London, 1975.
* Michael Evans, ''Karl Marx''. London, 1975.
* Stefan Gandler, [http://www.brill.com/products/book/critical-marxism-mexico ''Critical Marxism in Mexico: Adolfo Sánchez Vázquez and Bolívar Echeverría''], Leiden/Boston, Brill Academic Press, 2015. 467 pages. ISBN 978-90-04-22428-5.
* [[Stefan Gandler]], [http://www.brill.com/products/book/critical-marxism-mexico ''Critical Marxism in Mexico: Adolfo Sánchez Vázquez and Bolívar Echeverría''], Leiden/Boston, Brill Academic Press, 2015. 467 pages. {{ISBN|978-90-04-22428-5}}.
* {{cite book |author=Kołakowski, Leszek|title=Main Currents of Marxism|date=1976|publisher=Oxford University Press|authorlink=Leszek Kołakowski}}
* {{cite book |author=Kołakowski, Leszek|title=Main Currents of Marxism|date=1976|publisher=Oxford University Press|authorlink=Leszek Kołakowski}}
* {{cite book |author=Parkes, Henry Bamford|title=Marxism: An Autopsy|date=1939|location=Boston|publisher=Houghton Mifflin|authorlink=Henry Bamford Parkes}}
* {{cite book |author=Parkes, Henry Bamford|title=Marxism: An Autopsy|date=1939|location=Boston|publisher=Houghton Mifflin|authorlink=Henry Bamford Parkes}}
* {{cite encyclopedia |last1=Prychitko |first1=David L. |authorlink1= David Prychitko |last2= |first2= |authorlink2= |editor= [[David R. Henderson]] (.) |encyclopedia=[[Concise Encyclopedia of Economics]] |title=Marxism |url=http://www.econlib.org/library/Enc/Marxism.html |date=2008 |edition= 2nd |publisher=[[Library of Economics and Liberty]]}}
* {{cite encyclopedia |last1=Prychitko |first1=David L. |authorlink1= David Prychitko |last2= |first2= |authorlink2= |editor= [[David R. Henderson]] |encyclopedia=Concise Encyclopedia of Economics |title=Marxism |url=http://www.econlib.org/library/Enc/Marxism.html |date=2008 |edition= 2nd |publisher=Library of Economics and Liberty |isbn=978-0-86597-665-8 |oclc=237794267}}
* [[Cedric Robinson|Robinson, Cedric J.]]: ''Black Marxism: The Making of the Black Radical Tradition'', 1983, Reissue: Univ North Carolina Press, 2000
* [[Cedric Robinson|Robinson, Cedric J.]]: ''Black Marxism: The Making of the Black Radical Tradition'', 1983, Reissue: Univ North Carolina Press, 2000
* [[R. J. Rummel|Rummel, R.J.]] (1977) ''[http://www.hawaii.edu/powerkills/NOTE12.HTM Conflict In Perspective]'' Chap. 5 ''[http://www.hawaii.edu/powerkills/CIP.CHAP5.HTM Marxism, Class Conflict, and the Conflict Helix]''
* [[R. J. Rummel|Rummel, R.J.]] (1977) ''[http://www.hawaii.edu/powerkills/NOTE12.HTM Conflict In Perspective]'' Chap. 5 ''[http://www.hawaii.edu/powerkills/CIP.CHAP5.HTM Marxism, Class Conflict, and the Conflict Helix]''
* {{cite book |last=Screpanti|first=E|author2=S. Zamagna|date=1993|title=An Outline of the History of Economic Thought}}
* {{cite book |last=Screpanti|first=E|author2=S. Zamagna|date=1993|title=An Outline of the History of Economic Thought}}
* Shenfield, S.D. [http://web.archive.org/web/20081112101246/http://www.cdi.org/russia/johnson/2008-204.cfm ''Vladislav Bugera: Portrait of a Post-Marxist Thinker'']
* {{cite book |author=McLellan, David|title=Marxism After Marx|date=2007|location=Basingstoke|publisher=Palgrave Macmillan|authorlink=David McLellan (academic)}}
* {{cite book |author=McLellan, David|title=Marxism After Marx|date=2007|location=Basingstoke|publisher=Palgrave Macmillan|authorlink=David McLellan (academic)}}
{{Refend}}

{{Turay a panagtengngel}}
{{pungol-nangruna}}


[[Kategoria:Marxismo| ]]
[[Kategoria:Marxismo| ]]
[[Kategoria:Dagiti ekonomiko nga ideolohia]]
[[Kategoria:Dagiti ekonomiko nga ideolohia]]
[[Kategoria:Panagdillaw ti relihion]]
[[Kategoria:Dagiti pilosopiko a tignay]]
[[Kategoria:Dagiti pilosopiko a tignay]]
[[Kategoria:Dagiti pilosopiko a tradision]]
[[Kategoria:Dagiti teoria ti pakasaritaan]]
[[Kategoria:Dagiti teoria ti pakasaritaan]]
[[Kategoria:Karl Marx]]
[[Kategoria:Karl Marx]]
[[Kategoria:Dagiti sosiolohiko a paradigma]]
[[Kategoria:Komunismo]]
[[Kategoria:Komunismo]]
[[Kategoria:Sosialismo]]
[[Kategoria:Sosialismo]]
[[Kategoria:Dagiti sosial a teoria]]
[[Kategoria:Dagiti sosial a teoria]]
[[Kategoria:Materialismo]]
[[Kategoria:Materialismo]]
[[Kategoria:Naturalismo (pilosopia)]]

Rebision manipud idi 16:47, 2 Disiembre 2016

Ti Marxismo ket maysa nga ekonomiko ken sosiopolitikal a sangalubongan a panirigan ken pamay-an ti sosioekonomiko a panagsukimat a naibatay ti materialista panangipatarus ti naipakasaritaan a panagrang-ay, ti dialektiko a panirigan ti sosial a panagbalbaliw, ken ti maysa a panagusig kadagiti klase a pannakibiang iti kaunegan ti kagimongan ket dagiti pannakaipakatda kadagiti panagusig ken panagdillaw ti panagrang-ay ti kapitalismo. Idi tengnga aginggana iti naladaw a maika-19 a siglo, ti intelektual a panagrang-ay ti Marxism idi ket inpayuna babaen dagiti dua nga Aleman a pilosopo, a ni Karl Marx ken Friedrich Engels. Dagiti Marxista a panagusig ken metolohia ken nakaimpluensia kadagiti adu a politikal nga ideolohia ken dagiti sosial a tignay kadagiti napalabas a pakasaritaan. Ti Marxismo ket buklenna ti maysa nga ekonomiko a teoria, ti sosiolohiko a teoria, ti pilosopiko a pamay-an ken ti rebolusionario a panirigan ti sosial a panagbalbaliw.[1] Awan ti naipatingga a Marxista a teoria; Ti Marxista a panagusig ket naipakaten kadagiti nadumaduma a suheto ken nabalbaliwanen kadagiti las-ud ti dalan ti panagparang-ay tapno adda dagiti nadumaduma a teoria ti Marxista.[2]

Ti Marxismo ket naibatay iti materialista a pannkaaawat ti naigimongan a panagrang-ay, a nagal-ala manipud iti punto s a nagrugianna kadagiti kammasapulan a tignay ti ekonomia a kasapulan babaen ti kagimonagan ti tao tapno makaited kadagiti materiales a kasapulanna. Ti porma ti ekonomiko nga organisasion, wenno moda ti produksion, ket naawawat nga isu ti batayan manipud ti kaaduan ti dadduma a sosial a penomena — a mairaman dagiti sosial apannakibiang, politikal ken dagiti legado a sistema, moralidad ken ideolohia — a rimmuar (wenno babaen kadagiti kaaduan a naimpluensiaanda). Dagitoy a sosial a pannakibinag ket mangporma ti superestruktura, para iti pannakaporma ti ekonomiko a sistema a pangibatayan. No dagiti puersa ti produksion (a kangrunaan ti teknolohia) ket mapasayaat, dagiti adda a porma iti sosial nga organisasion ket agbalin a saan a nasayaat ken pasardenganna ti adu pay a panagprogreso. Dagitoy a saak a kinasayaat ket kabukbukodanda a pagbalinen dagitoy a kas dagiti sosial a panagsuppiat iti porma ti salisal ti klase.[3]

Paammo

  1. ^ sosial asiensia : Dagiti Marxista nga impluensia - Britannica Online Encyclopedia
  2. ^ Wolff and Resnick, Richard ken Stephen (Agosto 1987). Ekonomia: Ti Marxiano kontra ti Neoklasiko. Ti Unibersidad ti Johns Hopkins a Pagmalditan. p. 130. ISBN 0801834805. Ti Marxiano a teoria (agmaymaysa) ket sinukatan dagiti Marxiano a teoria (ad-adu ngem maysa).
  3. ^ Panagipadpada dagiti Sistema iti Duapulo ket Maysa a Siglo, 2003, babaen ni Gregory ken Stuart. P.62, Teoria ti Panagbalbaliw ni Marx. ISBN 0-618-26181-8.

Dagiti silpo ti ruar

Dagiti midia a mainaig iti Marxismo iti Wikimedia Commons

Bibliograpia