Potosintesis: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Content deleted Content added
No edit summary
m Nagsimpa iti panangiletra/gramatika
 
Linia 1: Linia 1:
[[Papeles:Photosynthesis.gif|thumb|Eskematiko iti potosintesis ti mulmula. Dagiti karbohidrato a mapataud ket maipenpen idiay wenno usaren babaen ti mula.]]
[[Papeles:Photosynthesis.gif|thumb|Eskematiko iti potosintesis ti mulmula. Dagiti karbohidrato a mapataud ket maipenpen idiay wenno usaren babaen ti mula.]]


Ti '''potosintesis''' ket isu ti proseso nga us-usaren dagiti mula ken dagiti dadduma pay a [[autotropo|autotropiko]] nga organismo tapno pagbaliwenda ti enerhia ti [[lawag]], kadawyan a manipud iti [[Init]], iti kimiko nga enerhia a mabalin a mausar a pangsungrod kadagiti tignay ti organismo. Dagiti karbohidrato, a kas dagiti asukars, ket masintesado manipud ti karbon dioksido ken danum (isu a gapuana ti nagan a potosintesis, manipud ti [[Pagsasao a Griego|Griego]] {{lang|grc|φώτο-}} ''[poto-]'', "lawag," ken {{lang|grc|σύνθεσις}} ''[sintesis]'', "pagtitiponen") iti las-ud ti proseso. Ti oksiheno ketmaibbatan pay, a kaaduan kadaitoy a kas rugit a produkto. Kaaduan kadagiti [[mula]],kaaduan kadagiti [[algas]], ken [[cyanobakteria]] ket agaramid ti proseso iti potosintesis, ken tinawtawagn dagitoy kadagiti [[potoautotropo]]. Ti potosintesis ket mangtalinaay ti atmosperiko a kaadu ti oksiheno ken kaaduan a mangipaay kadagiti enerhia a kammasapulan para iti amin a biag iti Daga,<ref name="bryantfrigaard">{{Cite journal |last=Bryant |first=D. A. |last2=Frigaard |first2=N. U. |date=2006 |title=Prokaryotic Photosynthesis and Phototrophy Illuminated |trans-title=Panagipalplawag ti Prokariotiko a Potosintesis ken Pototropia |journal=Trends in Microbiology |language=en |volume=14 |issue=11 |pages=488–496 |doi=10.1016/j.tim.2006.09.001 |pmid=16997562}}</ref> malaksid para kadagiti [[kuimioautotropo]], a gumun-od ti enehia babaen kadagiti [[Oksidasion|oksidatibo]] a reaksion ti kimiko.
Ti '''potosintesis''' ket isu ti proseso nga us-usaren dagiti mula ken dagiti dadduma pay a [[autotropo|autotropiko]] nga organismo tapno pagbaliwenda ti enerhia ti [[lawag]], kadawyan a manipud iti [[Init]], iti kimiko nga enerhia a mabalin a mausar a pangsungrod kadagiti tignay ti organismo. Dagiti karbohidrato, a kas dagiti asukar, ket masintesado manipud iti karbon dioksido ken danum (isu a gapuana ti nagan a potosintesis, manipud iti [[Pagsasao a Griego|Griego]] {{lang|grc|φώτο-}} ''[poto-]'', "lawag," ken {{lang|grc|σύνθεσις}} ''[sintesis]'', "pagtitiponen") iti las-ud ti proseso. Ti oksiheno ket maibbatan pay, a kaaduan kadagitoy a kas rugit a produkto. Kaaduan kadagiti [[mula]], kaaduan kadagiti [[algas]], ken [[cyanobakteria]] ket agaramid iti proseso ti potosintesis, ken tinawtawagn dagitoy kadagiti [[potoautotropo]]. Ti potosintesis ket mangtalinaay ti atmosperiko a kaadu ti oksiheno ken kaaduan a mangipaay kadagiti enerhia a kammasapulan para iti amin a biag iti Daga,<ref name="bryantfrigaard">{{Cite journal |last=Bryant |first=D. A. |last2=Frigaard |first2=N. U. |date=2006 |title=Prokaryotic Photosynthesis and Phototrophy Illuminated |trans-title=Panangipalawag ti Prokariotiko a Potosintesis ken Pototropia |journal=Trends in Microbiology |language=en |volume=14 |issue=11 |pages=488–496 |doi=10.1016/j.tim.2006.09.001 |pmid=16997562}}</ref> malaksid para kadagiti [[kuimioautotropo]], a gumun-od iti enerhia babaen kadagiti [[Oksidasion|oksidatibo]] a reaksion ti kimiko.


==Dagiti nagibasaran==
== Dagiti nagibasaran ==
{{Reflist}}
{{Reflist}}


Linia 9: Linia 9:
{{Commonscat-inline|Photosynthesis|Potosintesis}}
{{Commonscat-inline|Photosynthesis|Potosintesis}}


{{Kontrol ti autoridad}}
{{pungol-nangruna}}
{{pungol-nangruna}}



Kinaudi a rebision manipud idi 15:44, 9 Agosto 2021

Eskematiko iti potosintesis ti mulmula. Dagiti karbohidrato a mapataud ket maipenpen idiay wenno usaren babaen ti mula.

Ti potosintesis ket isu ti proseso nga us-usaren dagiti mula ken dagiti dadduma pay a autotropiko nga organismo tapno pagbaliwenda ti enerhia ti lawag, kadawyan a manipud iti Init, iti kimiko nga enerhia a mabalin a mausar a pangsungrod kadagiti tignay ti organismo. Dagiti karbohidrato, a kas dagiti asukar, ket masintesado manipud iti karbon dioksido ken danum (isu a gapuana ti nagan a potosintesis, manipud iti Griego φώτο- [poto-], "lawag," ken σύνθεσις [sintesis], "pagtitiponen") iti las-ud ti proseso. Ti oksiheno ket maibbatan pay, a kaaduan kadagitoy a kas rugit a produkto. Kaaduan kadagiti mula, kaaduan kadagiti algas, ken cyanobakteria ket agaramid iti proseso ti potosintesis, ken tinawtawagn dagitoy kadagiti potoautotropo. Ti potosintesis ket mangtalinaay ti atmosperiko a kaadu ti oksiheno ken kaaduan a mangipaay kadagiti enerhia a kammasapulan para iti amin a biag iti Daga,[1] malaksid para kadagiti kuimioautotropo, a gumun-od iti enerhia babaen kadagiti oksidatibo a reaksion ti kimiko.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Bryant, D. A.; Frigaard, N. U. (2006). "Prokaryotic Photosynthesis and Phototrophy Illuminated" [Panangipalawag ti Prokariotiko a Potosintesis ken Pototropia]. Trends in Microbiology (iti Ingles). 14 (11): 488–496. doi:10.1016/j.tim.2006.09.001. PMID 16997562.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Potosintesis iti Wikimedia Commons