Kapitania Heneral ti Filipinas

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Kapitania Heneral ti Filipinas
Capitanía General de Filipinas
Kapitaniya Heneral ng Pilipinas
1565–1898
Wagayway ti Filipinas
Wagayway
Selio ti Filipinas
Selio
Napili a pagsasao: Plus Ultra
"Ad-adayo iti Labes"
Nailian a kanta: Marcha Real
"Naariana Martsa"
Lokasion ti Filipinas
KasasaadKolonia
Kapitolio
  • Cebu (1565–1571)
  • Manila (1571–1898)
  • Iloilo (Agosto 13, 1898 – Disiembre 10, 1898)
Sapasap a sasaoEspaniol (opisial)
Tagalog (sapasap)
sasao a Filipino, sasao a Mikronesio
Relihion
Romano Katolisismo (relihion ti estado), Tradisional a relihion ti Filipino, Islam
GobiernoMonarkia
Ari 
• 1565–1598
Felipe II
• 1621–1665
Felipe IV
• 1759–1788
Carlos III
• 1870–1873
Amadeo I
• 1886–1898
Alfonso XIII
Gobernador-Heneral 
• 1565–1572
Miguel López de Legazpi
• 1644–1653
Diego Fajardo Chacón
• 1770–1776
Simón de Anda
• 1869–1870
Carlos María de la Torre
• 1898
Diego de los Ríos
LehislaturaCortes Generales
Pakasaritaan 
• Pagtaengan a Europeano
Abril 27, 1565
Marso 15, 1646
Septiembre 24, 1762
Enero 20, 1872
Agosto 19, 1896
Hunio 12, 1898
Disiembre 10, 1898
KuartaReal de a ocho, peso fuerte
Kodigo ti ISO 3166PH
Sinaruno
Simmaruno
Pagarian ti Tondo
Kompederasion ti Madja-as
Rahanato ti Cebu
Sultanato ti Maguindanao
Sultanato ti Sulu
Naturay a Pagilian ti Tagalog(Las-ud ti Yaalsa ti Filipino)
Umuna a Republika ti Filipinas
Baro a Guinea ti Aleman
Guam

Ti Kapitania Heneral ti Filipinas (Espaniol: Capitanía General de Filipinas Panangibalikas nga Espaniol: [kapitaˈni.a xeneˈɾal ðe filiˈpinas] (Maipanggep iti daytoy nga unidengngen); Filipino: Kapitaniya Heneral ng Pilipinas), ammo pay a kas ti Pagarian ti Filipinas (Espaniol: Reino de Filipinas; Filipino: Kaharian ng Pilipinas), ket maysa idi nga administratibo a distrito ti Imperio nga Espaniol iti Abagatan a daya nga Asia a tinurayan babaen ti maysa a Gobernador-Heneral. Ti Kapitania Heneral ket buklen iti Daya nga Indias ti Espaniol, a mangiraman pay kadagiti sabali a kas ti Is-isla ti Filipinas kenti Is-isla ti Carolina. Daytoy ket napundar idi 1565 kadagiti immuna a permanente a pagataengan ti Espaniol.

Kadagitinapalabas a siglo, amin dagiti aspekto a maipapan iti politika ken ekonomia ti Kapitani Heneral ket inadministro idiay Siudad ti Mehiko babaen ti Birreinato ti Baro nga Espania, bayat a dagiti administratibo a banag ket nasken a maikonsultado iti Balangat ti Espaniol wenno ti Konseho ti Indias babaen ti Real Audiencia ti Manila. Nupay kasta, indi 1821, kalpasan ti wayawaya ti Mexhiko, naiyakar a amin a panagtengngel iti Madrid. Sinarunuan idi daytoy ti nabiit iti biagna nga Umuna a Republika ti Filipinas kalpasan ti wayawayana babaen ti Yaalsa ti Filipino.