Pagsasao nga Atayal

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
(Naibaw-ing manipud iti ISO 639:tay)
Atayal
Tayal
Rehionamianan a Taiwan
Etnisidad86,000 a tattao nga Atayal (2014)[1]
Patubo a mangisasao
? 84,000
Latin
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-3tay
Glottologatay1247
Linguaesperio30-AAA
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Ti pagsasao nga Atayal ket insasao babaen ti tattao nga Atayal ti Taiwan. Ti Squliq ken C’uli’ (Ts’ole’) ket dagiti dua a nangruna a dialekto. Ti Mayrinax ken Pa’kuali’, dagiti dua a subdialekto ti C’uli’, ket naiduma kadagiti dialekto ti Atayal gapu ta addaan daytoy kadagiti rehistro ti pannakaiduma iti lalaki ken babai iti bokabularioda.

Nairehistro ti pagsasao iti maysa a diksionario ti Atayal–Ingles babaen ni Søren Egerod ken dagiti nadumaduma a nareperensiaan a gramatiko (kitaen ti Dagiti nagibasaran). Naipatarusen ti Biblia iti Atayal ken naipablaak idi 2002. Naisurat ti Atayal iti sinuratan a Latin. Ti Atayal ket maysa idi kadagiti taudan a pagsasao ti Hapon a Kreol a Yilan.

Dagiti nota[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ "Amis Remains Taiwan's Biggest Aboriginal Tribe at 37.1% of Total". Focus Taiwan (iti Ingles). CNA. Pebrero 15, 2015. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2015-02-16. Naala idi 2020-06-04.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Egerod, Søren (1980). Atayal–English Dictionary (iti Ingles). Curzon Press.
  • Huang, Lillian M. (1995). "The Syntactic Structure of Wulai and Mayrinax Atayal: A Comparison". Bulletin of National Taiwan Normal University (iti Ingles). 40: 261–294.
  • Huang, Mei-chin 黃美金; Wu, Hsi-sheng 吳新生 (2018). Tàiyǎ yǔ yǔfǎ gàilùn 泰雅語 語法概論 (iti Insik). Xinbei Shi: Yuanzhu minzu weiyuanhui. ISBN 978-986-05-5683-4. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2021-06-13. Naala idi 2021-07-08 – babaen ti alilin.apc.gov.tw.
  • Li, Paul Jen-kuei (1980). "The Phonological Rules of Atayal Dialects" (PDF). Bulletin of the Institute of History and Philology, Academia Sinica (iti Ingles). 51 (2): 349–405. Naiyarkibo manipud iti kasisigud (PDF) idi 2021-06-10. Naala idi 2021-07-08.
  • Rau, D. V. (1992). A Grammar of Atayal (Tesis) (iti Ingles). Cornell University. – Squliq Atayal.
  • Shih, P. (2008). Interrogative Constructions in Plngawan Atayal (Tesis) (iti Ingles). National Taiwan Normal University.
  • Valle, G. d. (1963). Handbook of Atayal: As It Is Spoken in Wufeng (Hsinchu Hsien) (iti Ingles). Taichung: Kuangchi Press.
Mayrinax Atayal

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]