Kappon ti Europa
Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
|
||||
|---|---|---|---|---|
|
||||
| Pasasao: Nagkaykaysa iti Nagdudumaan[1][2][3] | ||||
|
||||
| Politikal a sentro | Bruselas Luxembourg Strasbourg |
|||
| Dagiti Opisial a pagsasao | ||||
| Nagan dagiti umili | Europeano[4] | |||
| Dagiti naikameng nga estado | ||||
| Dadaulo | ||||
| - | Konseho ti Europa | Herman Van Rompuy | ||
| - | Komision a Europa | José Manuel Barroso | ||
| - | Parlamento a Europa | Martin Schulz | ||
| - | Konseho ti KE | |||
| Lehislatura | Lehislatura iti KE | |||
| - | Akin-ngato a kamara | Konseho ti KE | ||
| - | Akin-baba a kamara | Parlamento ti Europa | ||
| Pannakabangon | ||||
| - | Tulag ti Paris | 23 Hulio 1952 | ||
| - | Tulag ti Roma | 1 Enero 1958 | ||
| - | Tulag ti Maastricht | 1 Nobiembre 1993 | ||
| - | Tulag ti Lisbon | 1 Disiembre 2009 | ||
| Kalawa | ||||
| - | Dagup | 4,324,782 km2 1,669,807 sq mi |
||
| - | Danum (%) | 3.08 | ||
| Populasion | ||||
| - | 2011 (karkulo) | 502,486,499 [5] | ||
| - | Densidad | 116.2/km2 300.9/sq mi |
||
| GDP (PPP) | 2010 (IMF) karkulo | |||
| - | Dagup | $15,788 trillion | ||
| - | Tunggal maysa a tao | $31,548 | ||
| GDP (nominal) | 2010 (IMF) karkulo | |||
| - | Dagup | $17,960 trilion | ||
| - | Tunggal maysa a tao | $35,742 | ||
| Gini (2010) | 30.4 kalalainganna |
|||
| HDI (2011) | nangato unay · Maika-13 / Maika-25a |
|||
| Kuarta |
|
|||
| Sona ti oras | (UTC+0 aginggana ti +2) | |||
| - | Kalgaw (DST) | (UTC+1 aginggana ti +3[nb 1]) | ||
| Kodigo ti panagtawag | Kitaen ti listaan | |||
| TLD ti internet | .eu[nb 2] | |||
| Website europa |
||||
Ti Kappon ti Europa ket maysa nga ekonomia ken politikal a kappon wenno konpederasion dagiti 27 a naikameng nga estado a nangrunaan idiay Europa.[7]Ti Kappon ti Europa ket nagtaud manipud ti Karbon ken Paslep a Komunidad ti Europa ken ti Komunidad a Komunidad ti Europa, a inpatakder babaen dagiti innem a pagilian idi 1959. Iti mangibabaet a taw-tawen ti Kappon ti Europa ket dimmakkel babaen ti panakaiserrek dagiti baro a naikameng nga estado, ken ti kabilegan baben ti panaginayon iti annuroten a maipanggep kadagiti lugar na. Ti Tulagan a Maastricht ket naipatakder na ti Kappon ti Europa babaen ti agdama a nagan na idi 1993.Ti kaudian a panagpasayaat ti batay-linteg ti Kappon ti Europa, ti Tulagan iti Lisbon ket naipuersaan idi 2009.
| Daytoy nga artikulo dagiti nangruna nga artikulo ket pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panagnayon wenno panagtarimaan iti daytoy. |
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- Paammo
- Dagiti nagibasaran
- ^ Barnard, Catherine (Agosto 2007). The Substantive Law of the EU: The four freedoms (2 nga ed.). Oxford University Press. p. 447. ISBN 9780199290352.
- ^ a b "United in diversity". Europa (web portal). Komision ti Europa. Naala idi 20 Enero 2010. "'Nagkaykaysa iti Nagdudumaan' ket isu ti pasasao iti Kappon ti Europa. Ti kayat na a saoen ti pasasao ket, babaen ti EU, Dagiti taga Europa ket nagkaykaysaa iti panagtinnulingan para iti kappia ken panagrangrang-ay, ken dagiti sabsabali a kultura, ug-ugali ken pagsasao iti Europa ket nasayaat a tagikua para iti kontinente."
- ^ "Parlamento ti Europa: The Legislative Observatory". Europa (web portal). Komision ti Europa. Naala idi 20 Enero 2010. "ti pasasao 'Nagkaykaysa iti Nagdudumaan' ket maaramid to kadagidiay Parlamento nga opisial a dokumento;"
- ^ Ti New Oxford Amerikano a Diksionario, Maikadua nga Edn., Erin McKean (nagurnos), 2051 pampanid, Mayo 2005, Oxford University Press, ISBN 0-19-517077-6.
- ^ "Total population as of 1 Enero". Eurostat. Naala idi 23 Oktubre 2010.
- ^ Calculated using UNDP data for the member states with weighted population.
- ^ "European". Oxford English Dictionary. Naala idi 3 Oktubre 2011. "5 b. spec. Naipanaganan ti maysa a dagiti agparangrang-ay aserio iti ekonomia ken politika a kap-kappon baben dagiti naibaga a pagilian iti Europa manipud idi 1952 ken iti agdama, a kas Komunidad ti Ekonomia iti Europa, Komunidad ti Europa, Kappon ti Europa."
- Literatura