Mila D. Aguilar

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Ni Mila D. Aguilar (nayanak idi 1949) ket Filipina a mannaniw, rebolusionario, mannalaysay, mannuro, agdokdokumentario babaen ti video, ken agdesdesinio iti website. Sinuratna dagiti libro ti daniw iti A Comrade is as Precious as a Rice Seedling ken Journey: An Autobiography in Verse (1964–1995).

Kas maysa a mannaniw, nakasuraten kadagiti agarup a 400 a daniw iti Ingles, Filipino, ken Ilonggo, agarup a 125 kadagitoy ket adda iti Journey: An Autobiography in Verse (1964–1995), ti maysa nga urnong nga impablaak babaen ti Pagmalditan ti Unibersidad ti Filipinas idi 1996. Dagiti daniw iti daytoy ng urnong ket naala manipud kadagiti innem a libro a naimaldit idiay Manila, San Francisco, ken Siudad ti New York kadagiti tawen idi 1974 ken 1987 (mairaman ti A Comrade is as Precious as a Rice Seedling), ken dagiti pay sinursuratna kadagiti simmaruno a tawen aginggana idi 1995. Ti Chronicle of a Life Foretold: 101 Poems (1995–2005) ket naipablaak idi 2012 babaen ti Popular Bookstore, ken dagiti pay dua nga urnong ti Poetry as Prophecy (2005–2013), ken ti maysa pay a di natituluan a libro a saan pay a naipablaak.

Naglimed ni Aguilar idi 1971, simmuppiat kadagiti annuroten ti gobierno ti Filipinas ken naaresto idi 1984.

Nasursurat pay ni Aguilar kadagiti ad-adu ngem sangagasut a salaysay. Adu kadagitoy ket inaramidna idi "naglimed", ken immuna a kas ordinario a kameng, ken kamaudian a kas daulo ti Rehional a Komision ti Nagkaykaysa a Sango ti Mindanao, ken kanungpalan a kas daulo ti Nailian a Komision ti Nagkaykaysa a Sango ti Partido Komunista ti Filipinas, ti rebelde a gunglo a nagikkatanna idi 1984.

Nagpataud, nagsurat, ken nangiturong kadagiti ganggani a 50 a video kadagiti suheto a sumakup manipud kadagiti gunglo ti komunidad aginggana kadagiti rehional a kultura ken dagiti nasayaat a kababalin para kadagiti empleado ti gobierno.

Kas maysa a "webweaver", nagdesino kadagiti bukodna a panid iti web ken ti pay website ti maysa a di maipapan iti gobierno a gunglo.

Nangisursuro iti Departmento ti Ingles ken Komperatibo a Literatura iti Unibersidad ti Filipinas, Diliman manipud idi 1969–1971, ken manen manipud idi 2000–2006.

Nangisuro pay iti St Joseph 's College kalapsan idi naiparuar iti balud idi 1986.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Josephine Bass Serrano, Trinidad Maño Ames, A Survey of Filipino Literature in English, Phoenix Publishing House, 1988
  • Philippine Studies, Ateneo de Manila University Press, 2005
  • Zapanta-Manlapaz, Filipino Women Writers in English: Their Story, 1905–2002, Ateneo de Manila University Press, 2003
  • Wall Tappings: An International Anthology of Women’s Prison Writings, 200 to the Present. 2nd ed. Judith A. Scheffler, ed. New York: The Feminist Press at the City University of New York, 2002. (“Haikus in Solitary Confinement,” “Prison,” “As the Dust,” “Lizard in Bicutan,” “Pigeons for my Son,” “Freed Pigeon I Shall Be,” pp 22–27, with introduction to the poet.)
  • Cultural Center of the Philippines Encyclopedia of the Arts
  • Dare to Struggle, Dare to Win! (Manila 1974) using nom de guerre Clarita Roja
  • The Mass Line (A Second Remoulding) (Manila 1977) nagus-usar iti nagan a Clarita Roja
  • Why Cage Pigeons? (Manila 1984)
  • Pall Hanging over Manila (San Francisco 1984)
  • A Comrade is as Precious as a Rice Seedling (New York 1984, 1985 and 1987; also in Braille, Womyn’s Series)
  • Journey: An Autobiography in Verse (1964–1995) (U of the Philippines Press 1996)
  • Chronicle of a Life Foretold: 110 Poems (1995–2004) (Popular Bookstore)
  • he Nine Deaths of M (Kindle 2013)

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]