Serbia
| Republika ti Serbia Република Србија
Republika Srbija (Serbio) |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
|
Bože pravde Dios ti Hustisia |
||||||
|
Lokasion ti Serbia (berde) ken ti naisuppiatan a teritorio ti Kosovo (napusasaw a berde)
idiay Europa (nangisit a kolordapo). |
||||||
| Kapitolio ken kadakkelan a siudad |
Belgrade 44°48′N 20°28′E / 44.800°N 20.467°E |
|||||
| Opisial a sasao | Serbio | |||||
| Etniko a grupgrupo (2011[1]) | ||||||
| Nagan dagiti umili | Serbio | |||||
| Gobierno | Parlamentario a republika | |||||
| - | Presidente | Tomislav Nikolić | ||||
| - | Kangrunaan a Ministro | Aleksandar Vučić | ||||
| - | Tagabitla ti Parlamento | Maja Gojković | ||||
| Lehislatura | Nailian nga Asemblia | |||||
| Pannakaporma | ||||||
| - | Mediebal nga estado | naladaw a maika-8 a siglo | ||||
| - | Pagarian ti Serbia | 1217 | ||||
| - | Imperio ti Serbia | 1346 | ||||
| - | Panagrukma ti Otomano | 1459 | ||||
| - | Prinsipalidad ti Serbia | 1817 | ||||
| - | Pagarian ti Serbia | 1882 | ||||
| - | Panagkaykaysa idiay Yugoslavia | 1918 | ||||
| - | Nawaya a republika | 2006 | ||||
| Kalawa | ||||||
| - | Mairaman ti Kosovo | 88,361 km2 (Maika-113) 34,116 sq mi |
||||
| - | Malaksid ti Kosovo | 77,474 km2 (29,913 sq mi)[2] | ||||
| Populasion | ||||||
| - | 2014 (karkulo) | 7,209,764[2] | ||||
| - | Densidad | 92.8/km2 (Maika-112) 211/sq mi |
||||
| GDP (PPP) | 2014 karkulo | |||||
| - | Dagup | $95.492 bilion[3] (Maika-78) | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $13,329 (excluding Kosovo)[3] (Maika-83) | ||||
| GDP (nominal) | 2014 karkulo | |||||
| - | Dagup | $43.866 bilion[3] (Maika-86) | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $6,123 (malaksid ti Kosovo)[3] (Maika-88) | ||||
| Gini (2013) | 38[4] kalalainganna · Maika-72 |
|||||
| HDI (2013) | nangato · Maika-77 |
|||||
| Kuarta | Dinar ti Serbia (RSD) | |||||
| Sona ti oras | CET (UTC+1) | |||||
| - | Kalgaw (DST) | CEST (UTC+2) | ||||
| Pagmanehuan | kanawan | |||||
| Kodigo ti panagtawag | +381 | |||||
| TLD ti internet | ||||||
Ti Serbia, opisial a ti Republika ti Serbia (Serbio: Republika Srbija, Република Србија, panangibalikas [repǔblika sř̩bija]), ket ti naturay nga estado a mabirukan kadagiti pagsasabtan a nagbaetan ti Sentral[6][7][8] ken Abagatan a daya nga Europa, a mangsakop ti akin-abagatan a parte ti Tanap Panonika ken ti sentral a Balkan. Ti Serbia ket naserraan ti daga ken pagbeddenganna ti Hungaria iti amianan; ti Romania ken Bulgaria iti daya; ti Macedonia iti abagatan; ken ti Kroasia, Bosnia, ken Montenegro iti laud; daytoy ket mangtunton pay ti pagbeddenganna iti Albania babaen ti naisuppiatan a teritorio ti Kosovo. Ti kapitolio ti Serbia ti Belgrade ket maysa kadagiti kadakkelan a siudad idiay Abagatan a daya nga Europa. Manipud kadagiti senso idi 2011, ti Serbia (malaksid ti Kosovo) ket addaan iti dagup ti populasion iti a 7.2 a riwriw.
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- ^ http://pod2.stat.gov.rs/ObjavljenePublikacije/Popis2011/Nacionalna%20pripadnost-Ethnicity.pdf
- ^ a b "The World Factbook: Serbia". Central Intelligence Agency. 20 Hunio 2014. Naala idi 18 Disiembre 2014.
- ^ a b c d "Report for Selected Countries and Subjects". Naala idi 28 Oktubre 2014.
- ^ "Country Comparison :: Distribution of Family Income – Gini Index". cia.gov. Central Intelligence Agency. Naala idi 30 Agosto 2014.
- ^ "2014 Human Development Report" (PDF). 14 Marso 2013. pp. 21–25. Naala idi 27 Hulio 2014.
- ^ "Serbia: Introduction". Michigan State University. Naala idi 3 Oktubre 2014.
- ^ "Serbia". Southeastern Europe Travel Guide. Balkans 360. Naala idi 3 Oktubre 2014.
- ^ "Serbia: On the Way to EU Accession". World Bank Group. Naala idi 21 Oktubre 2014.
- Albala, Ken, ed. (2011). Food Cultures of the World Encyclopedia. Santa Barbara, California, US: ABC-CLIO. ISBN 0-313-37627-1.
- Ćorović, Vladimir (1941). "Iсторија српског народа (Istorija srpskog naroda)". Internet, 2001) (iti Serbian). Пројекат Растко: Библиотека српске културе; Proјekat Rastko: Biblioteka srpske kulture.
- Ćirković, Sima M. (2004). The Serbs. Wiley-Blackwell. ISBN 0-631-20471-7.
- Fine, John Van Antwerp (1991). The Early Medieval Balkans: A Critical Survey from the Sixth to the Late Twelfth Century. Michigan: The University of Michigan Press. ISBN 0-472-08149-7.
- Fine, John Van Antwerp (1991). The Early Medieval Balkans: A Critical Survey from the Sixth to the Late Twelfth Century. University of Michigan Press. ISBN 978-0-472-08149-3.
Daytoy nga artikulo ket agilaklak-am ti banag ti publiko a pagturayan manipud kadagiti sapot a pagsaadan weno dagiti dokumento ti Library of Congress Country Studies.
Daytoy nga artikulo ket agilaklak-am ti banag ti publiko a pagturayan manipud kadagiti sapot a pagsaadan weno dagiti dokumento ti CIA World Factbook.
Dagiti silpo ti ruar[urnosen | urnosen ti taudan]
Midia a mainaig iti Serbia iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Serbia manipud iti Wikivoyage (Ingles)
- Opisial a website
- Serbia manipud ti UCB Libraries GovPubs.
- Kitaen ti Serbia iti Proyekto ti Nawaya a Direktorio (Ingles)
- Bariweswes ti Serbia manipud ti BBC News.
Wikimedia Atlas iti Serbia- Serbia a naikabil iti The World Factbook (Ingles)
| Daytoy nga artikulo a mainaig iti heograpia ket pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panagnayon iti daytoy. |
- Dagiti taudan manipud iti ganganaet a pagsasao ti CS1 (sr)
- Serbia
- Dagiti pagilian idiay Europa
- Balkan
- Dagiti Eslabo a pagilian ken teritorio
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Serbo-Kroata
- Dagiti republika
- Dagiti liberal a demokrasia
- Dagiti naserraan ti daga a pagilian
- Dagiti estado ken teritorio a nabangon idi 2006
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian