Louis Pasteur

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Louis Pasteur
Ni Louis Pasteur renitrato babaen ni Pierre Lamy Petit
Nayanak(1822-12-27)Disiembre 27, 1822
Dole, Jura, Franche-Comté, Pransia
NataySeptiembre 28, 1895(1895-09-28) (tawen 72)
Marnes-la-Coquette, Hauts-de-Seine, Pransia
PagtaenganPransia
PakipagilianPranses
Alma materÉcole Normale Supérieure
Sientipiko a pagsapulan
Dagiti pagobraanKimika
Mikrobiolohia
Dagiti patakderDijon Lycée
Unibersidad ti Strasbourg
Unibersidad ti Lille iti Siensia ken Teknolohia
École Normale Supérieure
Dagiti nangruna nga estudianteCharles Friedel[1]
Pirma

Ni Louis Pasteur (Pranses: [lwi pastœʁ]; Disiembre27, 1822 – Septiembre 28, 1895) ket maysa idi a Pranses a kimiko ken mikrobiolohista nga isu idi ket ti kangrunaan a nagbangon iti medikal a mikrobiolohia. Isu ket nailaglagipan para kadagiti naisangsangayan a panakaduktal kadagiti kaso ken panagpawil kadagiti sakit. Dagiti naduktalanna ket nagpabassit kadagiti ipupusay manipud iti puerperal a gurigor, ken nagpartuat kadagiti immuna a bakuna para iti balla ken anthrax. Dagiti eksperimentona ket nangsuporta ti [mikrobio a teoria ti sakit]]. Isu ket nadayeg nga ammo iti sapasap a publiko para iti panagimbento ti maysa a pamay-an a mangagas ti gatas ken bino tapno mapawilan dagitoy a gapuanan ti sakit, ti maysa a pamay-an a makunkuna a pasteurisasion. Isu ket naipampanunotan a kas maysa kadagiti tallo a nangbangon ti mikrobiolohia, a kaduana ni Ferdinand Cohn ken ni Robert Koch.

Nakaaramid pay ni Pasteur kadagiti adu a panagkaduktal iti pagobraan ti kimika, a naisangsangayan ti molekular a batayan para iti asimetria dagiti kristal. Isu ket naipunpon idiay sirok ti Instituto Pasteur idiay Paris idi maysa a napintas a panteon a naabbongan kadagiti ladawan dagiti nagun-odna iti Bisantino a mosaiko.[2]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Asimov, Biograpiko nga Ensiklopedia ti Siensia ken Teknolohia ni Asimov Maikadua a nabaliwan nga edision
  2. ^ Campbell, D. M. (Enero 1915). "Ti Pasteur nga Instituto ti Paris". Amerikano a Warnakan ti Beterinario a Medisina. Chicago, Ill.: D. M. Campbell. 10 (1): 29–31. Naala idi Pebrero 8, 2010.

Adu pay a mabasbasa[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Debré, P.; E. Forster (1998). Louis Pasteur. Baltimore, Maryland: Unibersidad ti Johns Hopkins a Pagmalditan. ISBN 0-8018-5808-9.
  • Duclaux, E.Inpatarus babaen ni Erwin F. Smith ken Florence Hedges (1920). Louis Pasteur: Ti Pakasaritaan ti Maysa nga Isip. Philadelphia, Pennsylvania: Kompani ati W. B. Saunders. ASIN B001RV90WA.
  • Geison, Gerald L. (1995). Ti Pribado a Siensia ni Louis Pasteur. Princeton, New Jersey: Unibersidad ti Princeton a Pagmalditan. ISBN 0-691-03442-7.
  • Latour, Bruno (1988). Ti Pasteurisasion ti Pransia. Boston: Unibersidad ti Harvard a Pagmalditan. ISBN 0-674-65761-6.
  • Martínez Báez, Manuel (1972). Vida de Pasteur (Biag ni Pasteur). Mehiko: Fondo de Cultura Económica. ISBN 968-16-5053-0.
  • Williams, Roger L. (1957). Alingasaw a silaw ken Anniniwan: Ti Lubong ni Napoleon III, 1851–1870. NY: Kompania Macmillan. ISBN 0-8371-9821-6.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig ken ni Louis Pasteur iti Wikimedia Commons
Dagiti obra a mainaig ken ni Louis Pasteur iti Wikisource (iti Ingles)
Dagiti inadaw a sasao a mainaig ken ni Louis Pasteur iti Wikiquote (iti Ingles)