Interim Register of Marine and Nonmarine Genera

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Interim Register of Marine and Nonmarine Genera
PangyababaanIRMNG
Pannakapundar2006 (2006)
KuartelOstend, Belhika
Mangimaton ken kuradorTony Rees
Nangruna nga organoWebsite
Nagannak a gungloFlanders Marine Institute
Websitewww.irmng.org

Ti Interim Register of Marine and Nonmarine Genera (IRMNG) ket ti maysa a taksonomiko a database nga aglaon kadagiti sientipiko a nagan iti henero, sebbangan, ken dagiti nangatngato a ranggo kadagiti adu a mula, dagiti ayup ken dagiti sabali a pagarian, iti sibibiag ken awanen, iti kaunegan ti naiyalagad a taksonomiko a herarkia, nga agraman kadagiti mainaig a mabasa iti makina a pakaammo iti habitat (kas ti baybay/saan a baybay) ken kasasaad a sibibiag/posil para iti kaaduan kadagiti maikabil.[1] Agregget ti database a mangited iti kompleto a sakup iti maawat ken di maawat a nagnagan ti henero iti amin a paset dagiti pagarian, nga agraman iti maysa a sub-agasmang laeng dagiti nagan ti sebbangan a mairaman a kas akinbaba a prioridad. Iti pablaakna idi Marso 2019, naglaon ti IRMNG kadagiti 490,095 a nagnagan iti henero, a kadagitoy a 236,514 ket nailista kas "naawat", 120,194 a "di naawat", 7,391 iti "sabali" a kasasaad kas iti interim a di naipablaak, nomen dubium, nomen nudum, taxon inquirendum wenno temporario a nagan, ken 125,996 a kas "di naikeddeng" (di napategan para iti taksonomiko a kasasaad iti daytoy a panawen).[2] Agtaud ti datos manipud kadagiti nadumaduma a sakup ti (masansan nga espesipiko a dominio) prenta, dagiti taudan iti online ken database, ken maurnosda manen iti maysa a sapasap nga estruktura ti datos tapno masuportaran ti nadumaduma a salsaludsod iti online, panagpataud kadagiti indibidual a panid ti takson, ken ti adu a paay ti datos kadagiti sabali a proyekto ti impormatika ti biodibersidad. Ti linaon ti IRMNG ket mabalin a masaludsod ken nawaya maiparang babaen ti web, ken dagiti maikarga a papeles ti datos aginggana iti taksonomiko a ranggo iti henero a kas iti espesipiko a petsa ket mabalinda a magun-od iti pormat a Darwin Core Archive (DwC-A). Mangiraman ti datos kadagiti homonimo (agraman kadagiti autoridadda), a mangiraman iti (umiso a naipablaak) ken dagiti napili a di a magun-od a nagnagan.[3]

Nairugi ti IRMNG idi 2006 babaen ti Ocean Biogeographic Information System (OBIS) Australia iti CSIRO Marine and Atmospheric Research, ken manipud idin, ibalbalayan daytoyen babaen ti Flanders Marine Institute (VLIZ) manipud idi 2016.[1][4] Ibalayan pay ti VLIZ ti World Register of Marine Species (WoRMS), nga agus-usar iti sapsap nga impraestruktura.[5]

Ti linaon manipud iti IRMNG ket inus-usar babaen dagiti nadumaduma a proyekto ti Impormatika ti Biodibersidad a mairaman ti Open Tree of Life,[6] ti Global Biodiversity Information Facility (GBIF),[7] ken ti Encyclopedia of Life (EOL),[8] iti pay maipatinayon kadagiti sabali a mairaman ti Atlas of Living Australia[9] ken ti Global Names Resolver ti Global Names Architecture (GNA).[10] Manipud idi 2018 ken iti masakbayan, ti datos ti IRMNG ket maus-usar pay mangpunno ti taksonomiko a herarkia ken mangited kadagiti kadawayan a nagan para kadagiti sakup ti takson kadagiti lugar ti protista (pagpagarian Protozoa ken Chromista) ken ti mula nga algas (Charophyta, Chlorophyta, Glaucophyta ken Rhodophyta) iti Catalogue of Life.[11] Dagiti pay panangilasin ti IRMNG ket naigimongda pay kadagiti nadumaduma a panid ti takson ti Wikipedia, a naibatay iti linaon a naiyaon manipud iti IRMNG ken naipenpen iti Wikidata.[12]

Ti IRMNG ken inrugi ken dinaremdem idi babaen ni Tony Rees.[1][13] Para iti obrana iti daytoy ken kadagiti sabali a proyekto, ginunggunaan isuna ti GBIF iti Premio Ebbe Nielsen idi 2014.[13]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ a b c "IRMNG – Interim Register of Marine and Nonmarine Genera". IRMNG. Naala idi 10 Disiembre 2018.
  2. ^ "IRMNG – Download". IRMNG. Naala idi 9 Marso 2019.
  3. ^ "IRMNG: Homonyms". IRMNG. Naala idi 2018-12-10.
  4. ^ "The Interim Register for Marine and Nonmarine Genera (IRMNG) will move from CSIRO to VLIZ". marinespecies.org (iti Ingles). Naala idi 10 Disiembre 2018.
  5. ^ "Interim Register of Marine and Nonmarine Genera (IRMNG)". Lifewatch regional portal. LifeWatch. Naala idi 10 Disiembre 2018.
  6. ^ Open Tree of Life developers. "Taxonomy release ott3.0 -" (iti Ingles). Open Tree of Life. Naala idi 10 Disiembre 2018.
  7. ^ "The Interim Register of Marine and Nonmarine Genera". Global Biodiversity Information Facility. 2018. doi:10.15468/6tkudz. Naala idi 10 Disiembre 2018.
  8. ^ "IRMNG". Encyclopedia of Life. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 1 Abril 2018.
  9. ^ "AtlasOfLivingAustralia/ala-name-matching". Atlas of Living Australia. Naala idi 18 Disiembre 2018.
  10. ^ "Global Names Resolver: Names Data Sources". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2021-01-26. Naala idi 18 Disiembre 2018.
  11. ^ "IRMNG". Catalogue of Life. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2019-03-20. Naala idi 10 Disiembre 2018.
  12. ^ Wikidata: IRMNG ID (P5055)
  13. ^ a b "CSIRO's Tony Rees named 2014 Ebbe Nielsen Prize winner". GBIF. Naala idi 10 Disiembre 2018.

Adu pay a mabasbasa[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]