Malaria

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Malaria
Pannakaidasig ken dagiti akin-ruar a rekurso
Dagiti singsing a porma ken dagiti gametositos iti Plasmodium falciparum iti dara ti tao.
ICD-10B50
ICD-9084
OMIM248310
DiseasesDB7728
MedlinePlus000621
eMedicinemed/1385 emerg/305 ped/1357
MeSHC03.752.250.552

Ti Malaria ket ti maysa nga inaw-awit ti lamok a makaalis a sakit a makaapekto iti tattao ken dagiti dadduma nga ayup.[1][2][3] Agpataud ti malaria kadagiti simtoma a kadawyan a mangiraman ti gurigor, bannog, sarua, ken dagiti sakit ti ulo.[4] Kadagiti nakaro a kaso, makapataud daytoy iti duyaw a kudil, kissiw, koma, wenno patay.[4] Kadawyan a mangrugi dagiti simtoma iti sangapulo aginggana iti limapulo nga aldaw kalpasan a makagat ti naimpektuan a lamok.[3] No saan a nasayaat a maagasan, mabalin a masublian dagiti tattao iti daytoy a sakit kalpasan dagiti mapalabas a bulan.[3] Kadagiti malasatan iti maysa nga impeksion, makapataud daytoy kadagiti saan unay a nakaro a simtoma kadagiti maimpeksionan mamen.[4] Maawan daytoy a sangkapaset a resistansia kadagiti mapalabas a bulan aginggana kadagiti tawen no ti maysa a tao ket addaan iti agtultuloy a pannakaisarang iti malaria.[4]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ O'Kane S (2015-05-21). "Scientists found a way to turn deadly female mosquitoes into harmless males". The Verge (iti Ingles). Naala idi 2021-04-13.
  2. ^ Dahalan FA, Churcher TS, Windbichler N, Lawniczak MK (Nobiembre 2019). "The male mosquito contribution towards malaria transmission: Mating influences the Anopheles female midgut transcriptome and increases female susceptibility to human malaria parasites". PLoS Pathogens. 15 (11): e1008063. doi:10.1371/journal.ppat.1008063. PMC 6837289. PMID 31697788.
  3. ^ a b c "Malaria Fact sheet N°94". WHO (iti Ingles). Marso 2014. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 3 Septiembre 2014. Naala idi 28 Agosto 2014.
  4. ^ a b c d Caraballo H, King K (May 2014). "Emergency department management of mosquito-borne illness: malaria, dengue, and West Nile virus". Emergency Medicine Practice. 16 (5): 1–23, quiz 23–4. PMID 25207355. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-08-01.

Dagiti taudan[urnosen | urnosen ti taudan]

Adu pay a mabasbasa[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Malaria iti Wikimedia Commons