Kirgistán
Naggapo idiay Ilokano Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
| Kirgistán a Republika
Кыргыз Республикасы
Kyrgyz Respublikasy |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
|
||||||
|
(Ilokano: Nailian a Kanta iti Kirgistán a Republika)' |
||||||
| Kapitolio (ken kadakkelan a siudad) |
Bishkek 42°52′N 74°36′E / 42.867°N 74.600°ENagsasabtan: 42°52′N 74°36′E / 42.867°N 74.600°E |
|||||
| Opisial a pagsasao | Kirgistán (Estado) Ruso (opisial)[1] |
|||||
| Patneng a grupo | 68.9% Kirgis 14.4% Usbek 9.1% Ruso 7.6% ken dadduma pay |
|||||
| Nagan dagiti umili | Kirgis Kirgistáni wenno Kirgis[2] |
|||||
| Gobierno | Parlamentario a republika | |||||
| - | Presidente | Almazbek Atambayev | ||||
| - | Kangrunaan a Ministro | Omurbek Babanov | ||||
| - | Tagabitla iti Parlamento | Asylbek Jêênbekov[3][4] | ||||
| Panakawayawayas | manipud ti Kappon ti Sobiet | |||||
| - | Naibangon | 14 Oktubre 1924 | ||||
| - | Kirgis nga SSR | 5 Disiembre1936 | ||||
| - | Nairangarang | 31 Agosto 1991 | ||||
| - | Maibigbigan | 25 Disiembre 1991 | ||||
| Kalawa | ||||||
| - | Dagup | 199,900 km2 (Maika-86) 77,181 kd milia |
||||
| - | Danum (%) | 3.6 | ||||
| Bilang dagiti umili | ||||||
| - | 2009 karkulo | 5,482,000[5] (Maika-110) | ||||
| - | 1999 senso | 4,896,100 | ||||
| - | Densidad | 27.4/km2 (Maika-176) 71/kd mi |
||||
| GDP (PPP) | 2010 karkulo | |||||
| - | Dagup | $12.016 bilion[6] | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $2,248[6] | ||||
| GDP (nominal) | 2010 karkulo | |||||
| - | Dagup | $4.615 bilion[6] | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $863[6] | ||||
| Gini (2003) | 30.3 (medio) | |||||
| HDI (2010) | (medio) (Maika-109) |
|||||
| Kuarta | Som (KGS) |
|||||
| Sona ti oras | KGT (UTC+6) | |||||
| Agmaneho iti | kanawan | |||||
| Internet TLD | .kg | |||||
| Kodigo ti panagtelepono | 996 | |||||
Ti Kirgistán (
/ˈkɜrɡɨstæn/ kur-gi-stan;[8] Kirgiz ken Ruso: Кыргызстан, Kirgistán, wenno Киргизия, Kirgiziya), opisial a ti Kirgistán a Republika, ket maysa kadagiti innem iti lubong a nawaywayaan a Turko nga estado (a mairaman ti Turkia, Azerbaijan, Turkmenistan, Uzbekistan ken Kazakhstan). Mabirukan daytoy idiay Tengnga nga Asia, a napalikmutan ti dagdaga ken kabanbantayan, ti Kirgistán ket naibeddengan babaen ti Kazakhstan iti amianan, Uzbekistan iti laud, Tajikistan iti abagatan a laud ken Tsína iti daya. Ti kapitoliona ken ti kadakkelan a siudad ket ti Bishkek.
| Daytoy nga artikulo ket maysa a pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panangnayon wenno panangtarimaan iti daytoy nga artikulo. |
Pinagibasaran[urnosen]
- ^ "Batay-linteg". Gobierno iti Kirgistán. http://eng.gov.kg/index.php?option=com_content&task=view&id=20&Itemid=47. Naala idi 2009-09-23. "
Artikulo 5
1. Ti naestaduan a pagsasao iti Kirgistán a Republika ket isun to ti Pagsasao a Kirgistán.
2. Idiay Kirgistán a Republika, ti pagsasao a Ruso ket usaren a kas iti opisial a pagsasao." - ^ CIA World Factbook para iti Kirgistán
- ^ Lenta.ru: Спикером киргизского парламента стал соратник президента(Russian)
- ^ Ti parlamento iti Kirgistán ket nagbutos iti baro a tagabitla (Ruso)
- ^ Departamento iti Ekonomia ken Sosial a Pankibiang Dibision ti Populasion (2009) (PDF). Prospekto ti Populasion iti Lubong, Tabla A.1. 2008 rebision. Nagkaykaysa a Pagpagilian. http://www.un.org/esa/population/publications/wpp2008/wpp2008_text_tables.pdf. Naala idi 2009-03-12.
- ^ 6.0 6.1 6.2 6.3 "Kirgistán". Internasional a Pondo ti Panguartaan. http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2011/01/weodata/weorept.aspx?sy=2008&ey=2011&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=917&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=55&pr.y=10. Naala idi 2011-04-30.
- ^ "Human Development Report 2009: Kirgistan". Ti Nagkaykaysa a Pagpagilian. http://hdrstats.undp.org/en/countries/country_fact_sheets/cty_fs_KGZ.html. Naala idi 2009-10-18.
- ^ Ti pannakabalikas ket sabsabali. Dagiti pay daduma ket ti /ˈkɜrɡɨstɑːn/ kur-gi-stahn,
i/kɜrɡɨˈstɑːn/ kur-gi-stahn wenno /kɜrɡɨˈstæn/ kur-gi-stan, ken
i/ˈkɪərɡɨstɑːn/ keer-gi-stahn
Katkategoria:
- Kirgistan
- Dagiti pagilian ti Tengnga nga Asia
- Dagiti naserraan ti daga a pagilian
- Dagiti estado a kameng ti Mankomunidad dagiti Nawaya nga Estado
- Dagiti estado a kameng ti Organisasion ti Islamiko a Pagtitinnulongan
- Dagiti moderno a Turko nga estado
- Dagiti republika
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Ruso
- Dagiti estado ken teritorio a nabangon idi 1991
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian