Pagsasao nga Islandes

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Islandes
íslenska
Pannakabalikas[is(t)lɛnska]
Patubo itiIslandia
Patubo a mangisasao
330,000 (2013)[1]
Indo-Europeano
Latin (Islandes nga abesedario)
Islandes a Braille
Opisial a kasasaad
Opisial a mangisasao
 Islandia
NagalagadÁrni Magnússon nga Instituto para kadagiti Islandes a Panagadal iti maysa a panagbalakad a kapasidad
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-1is
ISO 639-2ice (B)
isl (T)
ISO 639-3isl
Linguaesperio52-AAA-aa
Aglaon daytoy nga artikulo kadagiti simbolo ti ponetiko ti IPA. No awan ti maitunos a suporta ti panangipaay, mabalin a makitam dagiti marka-ti-saludsod, kahon, wenno sabali pay a simbolo imbes a dagiti karakter ti Unicode.

Ti Islandes (Maipanggep iti daytoy nga uniíslenska ) ket Amianan a Hermaniko a pagsasao, ken isu ti pagsasao ti Islandia. Daytoy ket maysa nga Indo-Europeano a pagsasao a tagikua ti Amianan a Hermaniko wenno Nordiko a sanga dagiti sassao a Hermaniko. Daytoy ket historikal nga isu daytoy idi ti kalaudan a sasao nga Indo-Europeano sakbay ti kolonisasion ti Kaamerikaan. Ti Islandes, Peroes, Norn, ken Norwego ket dati idi a nangbukel ti Laud a Nordiko; ti Danes ken Sueko ket nangbukel ti Daya a Nordiko. Ti Norwego a Bokmål ket kanungpalan a nagbalin a naimpluensiaan babaen ti kadagiti naudi a dua a pagsasao, a nakaiturongan dagiti Nordiko a pagsasao iti pannakabingbingayda itan kadagiti sasao ti nangruna a daga ti Eskandinabia ken Insular a Nordiko (mairaman ti Islandes).

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

Bibliograpia[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Árnason, Kristján; Sigrún Helgadóttir (1991). "Terminology and Icelandic Language Policy". Behovet och nyttan av terminologiskt arbete på 90-talet. Nordterm 5. Nordterm-symposium. pp. 7–21.
  • Halldórsson, Halldór (1979). "Icelandic Purism and its History". Word. 30: 76–86.
  • Kress, Bruno (1982), Isländische Grammatik, VEB Verlag Enzyklopädie Leipzig
  • Kvaran, Guðrún; Höskuldur Þráinsson; Kristján Árnason; et al. (2005). Íslensk tunga I–III. Reykjavík: Almenna bókafélagið. ISBN 9979-2-1900-9. OCLC 71365446.
  • Orešnik, Janez; Magnús Pétursson (1977). "Quantity in Modern Icelandic". Arkiv för Nordisk Filologi. 92: 155–71.
  • Pétursson, Magnus (1971), "Étude de la réalisation des consonnes islandaises þ, ð, s, dans la prononciation d'un sujet islandais à partir de la radiocinématographie" [Study on the realisation of the Icelandic consonants þ, ð, s, in the pronunciation of an Icelandic subject from radiocinematography], Phonetica, 33: 203–216, doi:10.1159/000259344, S2CID 145316121
  • Rögnvaldsson, Eiríkur (1993). Íslensk hljóðkerfisfræði [Icelandic phonology]. Reykjavík: Málvísindastofnun Háskóla Íslands. ISBN 9979-853-14-X.
  • Scholten, Daniel (2000). Einführung in die isländische Grammatik. Munich: Philyra Verlag. ISBN 3-935267-00-2. OCLC 76178278.
  • Vikør, Lars S. (1993). The Nordic Languages. Their Status and Interrelations. Oslo: Novus Press. pp. 55–59, 168–169, 209–214.


Adu pay a mabasbasa[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Icelandic: Grammar, Text and Glossary (1945; 2000) babaen ni Stefán Einarsson. Pagmalditan ti Unibersidad ti Johns Hopkins, ISBN 9780801863578.

Dagiti silpo ti ruar[urnosen | urnosen ti taudan]