Abelmoschus moschatus

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
(Naibaw-ing manipud iti Abelmosk)

Abelmoschus moschatus
Taksonomia urnosen
Pagarian: Plantae
Klado: Tracheophytes
Klado: Angiospermae
Klado: Eudicotidae
Klado: Rosids
Urnos: Malvales
Pamilia: Malvaceae
Henero: Abelmoschus
Sebbangan:
A. moschatus
Dua a nagan
Abelmoschus moschatus
Kapada a nagan[1]
Listaan
    • Abelmoschus abelmoschus (L.) H.Karst. nom. inval.
    • Abelmoschus betulifolia Wall.
    • Abelmoschus chinensis Wall.
    • Abelmoschus ciliaris Walp.
    • Abelmoschus cryptocarpus Walp.
    • Abelmoschus cubensis Walp.
    • Abelmoschus cucurbitaceus Walp.
    • Abelmoschus haenkeanus C.Presl
    • Abelmoschus marianus C.Presl
    • Abelmoschus palustris Walp.
    • Abelmoschus pseudoabelmoschus (Blume) Walp.
    • Abelmoschus roseus Walp.
    • Abelmoschus sublobatus C.Presl
    • Hibiscus abelmoschus L.
    • Hibiscus collinsianus Nutt. ex Torr. & A. Gray
    • Hibiscus moschatus (Medik.) Salisb.

Ti Abelmoschus moschatus (kadawyan a nagnagan iti Ingles ket mairaman ti Abelmosk, ambrette, annual hibiscus, Bamia Moschata, Galu Gasturi, muskdana, musk mallow,[2] musk okra,[2] ornamental okra, rose mallow, tropical jewel hibiscus,[2] Yorka okra) ket ti maysa nga aromatiko ken makaagas a mula iti pamilia ti Malvaceae a patneng iti Asia ken Australia.[2]

Dagiti panangilasin[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti bukel ket addaan iti nasam-it, ayamuom sabong, napigsa nga angot a kapada iti musk (isu a ti espesipiko nga epiteta iti moschātus, sientipiko a Latin para iti ‘musk’).

Uray no ti tropikal a taudanna, ti mula ket makaunoy iti nayelo a linnaaw.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ "The Plant List: A Working List of All Plant Species". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2019-08-28. Naala idi Hunio 14, 2014.
  2. ^ a b c d "Abelmoschus moschatus". Germplasm Resources Information Network (GRIN). Agricultural Research Service (ARS), United States Department of Agriculture (USDA). Naala idi Disiembre 21, 2017.
  • Brown, Deni (1995). The Royal Horticultural Society encyclopedia of herbs & their uses. Londres: Dorling Kindersley. ISBN 0-7513-0203-1.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]