Biblia

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Ti Biblia, manipud iti Griego (τα) a βιβλια, (ta) biblia, "(dagiti) libro", plural ti βιβλιον, biblion, "libro", nga original a naggapu iti balikas a βιβλος, biblos, a naadaw met manipud iti βυβλος—byblos, a kayatna a sawen ket "papyrus", manipud iti kadaanan a Phoenician a ciudad ti Byblos a naggapgapuan daytoy a material a pagsurat), ket ti klasikal a nagan ti Hebreo a Biblia ti Judaismo wenno ti napagtipon a Daan a Tulag ken Baro a Tulag ti Cristianidad (ti "Ti Biblia" ngarud ket dumakmadakat iti dua nga agduma a Biblia).

Iti adu a tattao, ti Biblia kadakuada ket isu met laeng ti mismo a naiparangarang wenno naipalgak a sao wenno balikas ti Dios wenno maysa a mapagtalkan a rekord ti naig iti baeten ti Dios, ti lubong, ken ti sangkataoan.

Ti Hebreo a Biblia[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Hebreo a Biblia (am-ammo pay kas ti Judio a Biblia, wenno תנ"ך, Tanakh iti Hebreo) ket addaan iti 24 a liblibro. Ti "Tanakh" ket maysa nga acronym para iti tallo a paset ti Hebreo a Biblia: ti Torah, Nevi'im, ken Ketuvim.

Torah (תורה)[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Torah, wenno "pannursuro" ket am-ammo pay kas dagiti 5 a libro ni Moises (Hebreo: Chumash wenno Griego: Pentateuch a kayatna a sawen ket "lima").

Dagiti lima a libro ket:

Dagiti Profeta (נביאים, Nevi’im)[urnosen | urnosen ti taudan]

  • I. Josue (יהושע, Yhoshu‘a)
  • II. Dagiti Ukom (שופטים, Shofetim)
  • III. Samuel (1 ken 2; שמואל, Shmu’el)
  • IV. Dagiti Ar-ari (1 ken 2; מלכים, Melakhim)
  • V. Isaias (ישעיה, Ysha‘yahu)
  • VI. Jeremias (ירמיה, Yirmyahu)
  • VII. Ezekiel (יחזקאל, Yẖezqel)
  • Ti Sangapulo-ket-dua (תרי עשר)
    • 1. Oseas (הושע, Hoshe‘a)
    • 2. Yoel (יואל, Yo’el)
    • 3. Amos (עמוס, ‘Amos)
    • 4. Abdias (עובדיה, ‘Ovadia)
    • 5. Jonas (יונה, Yona)
    • 6. Mikias (מיכה, Mikha)
    • 7. Nahum (נחום, Naẖum)
    • 8. Habacuc (חבקוק, Ḥavaqquq)
    • 9. Sofonias (צפניה, Ẕfanya)
    • 10. Hageo (חגי, Ḥaggay)
    • 11. Zacarias (זכריה, Zkharya)
    • 12. Malakias (מלאכי, Mal’akhi)

Dagiti Sinurat (כתובים, Ktuvim)[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Cristiano a Biblia[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Daan a Tulag[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti koleksion dagiti libro a maawagan kas Daan a Tulag dagiti kaaduan a Cristiano (a pakairaman dagiti kameng ti Simbaan a Catolico Romano, Dumaya nga Orthodoxia a Simbaan, ken Oriental nga Orthodoxia a Simbaan) ket saanna laeng nga iraman dagiti 24 a libro ti Hebreo a Tanakh, ngem pati pay sumagmamano a Deuterocanonical (awagan kas Apokripa ti dadduma, nangruna dagiti Protestante) a liblibro a nailebben iti Griego ti Septuagint.

Bigbigen ti Simbaan Catolico Romano ti 7 a libro kadagiti naagapad a deuterocanonical liblibro: Tobias, Judith, 1 Maccabeos, 2 Maccabeos, Sirib ni Solomon, Sirach (Ecclesiasticus), ken Baruch), kasta met ti sumagmamano a paset ti Ester ken ti Daniel nga awan iti Tanakh.

Dagiti nadumaduma nga Orthodoxia a Simsimbaan ket iramanda ti sumagmamano pay, kas koma iti 3 Maccabeos, Salmo 151, 1 Esdras, Odes, Dagiti Salmo ni Solomon, ken uray pay ti 4 Maccabeos.

Dagiti Protestante ket kaaduanna a dida bigbigen dagitoy a libro kas napaypayso a paset ti Biblia.

Ti Baro a Tulag[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Baro a Tulag ket nakatiponan ti 27 a liblibro a ni Jesus ti kangrunaan a madakdakamat, a naisurat iti Griego idi nasapa a Cristiano a panawen.

Mabennebenneg dagitoy a libro kas: