Budismo: Paggiddiatan a nagbaetan dagiti rebision
EmausBot (tungtungan | aramid) m r2.6.4) (Robot: Agnaynayon mzn:بودیسم |
CocuBot (tungtungan | aramid) m r2.7.2) (Robot: Agibalbaliw az:Qaumata (Budda) |
||
Linia 26: | Linia 26: | ||
[[as:বৌদ্ধ ধৰ্ম]] |
[[as:বৌদ্ধ ধৰ্ম]] |
||
[[ast:Budismu]] |
[[ast:Budismu]] |
||
[[az: |
[[az:Qaumata (Budda)]] |
||
[[bar:Buddhismus]] |
[[bar:Buddhismus]] |
||
[[bat-smg:Budėzmos]] |
[[bat-smg:Budėzmos]] |
Rebision manipud idi 18:50, 5 Mayo 2012
Paset dagiti serye maipapan iti Pakasaritaan ti Budismo |
Pampammati, ar-aramid ken lin-linteg |
Tiratna · Uppat nga Nasudi a Kinapudno · Walo nga Nasudi a Dalan |
Kangrunaan a figuras |
Dagiti kangrunaan wenno moderno a tagaisuro |
Buddhagosa · Ashoka · Tenzin Gyatso, maika-14 nga Dalai Lama · Ajahn Chah · Lama Surya Das · Shunryu Suzuki · Pema Chodron |
Dagiti testo ken Sursuro |
Tipitaka · Sutsutra a Pali wenno Nikaya · Sutra a Lotus |
Sangsanga ti Budhismo |
Sociopolitical nga aspetos |
Arte · Arkitektura |
Kitaen met |
Iti Budismo ket relihion ken pilosopia a aggapu kadagiti sursuro ni Sidarta Gautama Buddha. Naipasngay isuna idiay India idi 566 BC. Manipud kadigiti umuna nga paset a nangisursurruan iti bagbagana, nagwaras iti kinabudhista idiay buo ti bukod ti Asia, manipud India, Nepal, ken Afghanistan, agingga sinurot dagiti tattao ti Sri Lanka, Tibet, Tsina, Hapon, Korea, Abagatan-Daya ti Asia ken dadduma pay. Manipud iti 19-siglo, naimula ti Budismo idiay Europa ken Estados Unidos. Maibilang nga adda nasurok nga 376 a riwriw a Budhista iti lubong.