Manne Siegbahn

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Manne Siegbahn
Ni Karl Manne Siegbahn idi 1924
NayanakKarl Manne Georg Siegbahn
(1886-12-03)3 Disiembre 1886
Örebro, Suesia
Natay26 Septiembre 1978(1978-09-26) (tawen 91)
Estokolmo, Suesia
PakipagilianSueko
Alma materUnibersidad ti Lund
Nakaam-ammuanEspektroskopia ti Rayo-ekis
Dagiti gunggunaPremio Nobel iti Pisika (1924)
Medalia Hughes (1934)
Medalia Rumford (1940)
Medalia ken Premio Duddell (1948)
Sientipiko a pagsapulan
Dagiti pagobraanPisika
Dagiti patakderUnibersidad ti Lund
Unibersidad ti Uppsala
Unibersidad ti Estokolmo
Dagiti nota
Isu ket ama ni Nobel laureado Kai Siegbahn.

Ni Karl Manne Georg Siegbahn (3 Disiembre 1886 – 26 Septiembre 1978)[1] ket Sueko a pisiko a nagungunaan ti Premio Nobel iti Pisika indi 1924 "para kadagiti pannakaduktalna ken panagsukisok iti pagobraan iti espektroskopia ti Rayo-ekis".[2][3]

Naipasngay ni Siegbahn idiay Örebro, Suesia. Isu ket nakagun-od iti Ph.D. idiay Unibersidad ti Lund idi 1911, ti tesisna a natituluan iti Magnetische Feldmessungen (dagiti panagrukod ti magnetiko a lugar). Isu ket nagtignay a propesor para ken ni Johannes Rydberg idi napaay iti salun-atna, ken sinarunona a kas napno a propesor idi 1920.

Kalpasan ti pannakagun-odna iti Ph.D., isu ket nangrugi a nagsukisok iti espektroskopia ti rayo-ekis. Daytoy nga obra ket nagtultuloy idi immalis idiay Unibersidad ti Uppsala idi 1923. Isu ket nagpadur-as ti eksparimental nga aparato a nangpalubos kaniana nga agaramid iti napudno a panagrukod kadagiti kaatiddog ti allon ti rayo-ekisa pinataud babaen dagiti atomo dagiti nadumaduma nga elemento. Isu ket nagpadur-as iti taripnong iti pananginagan kadagiti nadumaduma nga espektral a linia a pakaidumadumaan dagiti elemento iti espektroskopia ti rayo-ekis, ti notasion ni Siegbahn. Dagiti apag-isu a panagrukod ni Siegbahn ket nangiyunaan dagiti adu a panagpadur-as iti kuantum a teoria ken atomiko a pisika.[4]

Idi 1937, naidutok ni Siegbahn a kas Direktor ti Departamento ti Pisika ti Instituto ti Nobel iti Naarian nga Akademia dagiti Siensia ti Suesia. Idi 1988 daytoy ket nabaliwan iti nagan iti Instituto Manne Siegbahn (MSI).[5] Dagiti panagsusisokn a grupo ti instituto ket naurnos manen manipud idin, ngem ti nagan ket agtultuloy pay laeng iti Laboratorio Manne Siegbahn a sangsangailien babaen ti Unibersidad ti Estokolmo.

Inasawa ni Siegbahn ket ni Karin Högbom idi 1914. Adda dua nga annakda: ni Bo Siegbahn (1915–2008), diplomata ken politiko, ken ni Kai Siegbahn (1918–2007), pisiko, a nagunggunaan met iti Premio Nobel iti Pisika idi 1981, para iti kontribusionna iti panagdur-as ti potoelektron nga espektroskopia ti rayo-ekis. Pimmusay ti asawana idi 1972.

Isu ket nangabak iti Medalia Hughes idi 1934 ken Medalia Rumford idi 1940. Idi 1944, isu ket nagpatente iti bomba ni Siegbahn.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Biograpia manipud iti website ti Pundasion ti Nobel
  2. ^ Dakamat ti premio Nobel
  3. ^ Shampo, M. A.; Kyle, R. A. (1998). "Manne Siegbahn--Nobel Prize for x-ray spectroscopy". Mayo Clinic proceedings. Mayo Clinic. 73 (3): 249. doi:10.1016/S0025-6196(11)64468-6. PMID 9511784.
  4. ^ Bitla iti presentasion ti premio Nobel
  5. ^ "History". Naala idi 25 Mayo 2012.