Laoag
Naggapo idiay Ilokano Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
| Siudad ti Laoag | |
|---|---|
| Komponente a Siudad | |
| Mapa ti Ilocos Norte a mangipakita ti pagyanan ti Laoag. | |
|
|
|
| Nagsasabtan: 18°11′N 120°35′E / 18.183°N 120.583°ENagsasabtan: 18°11′N 120°35′E / 18.183°N 120.583°E | |
| Pagilian | |
| Rehion | Ilocos (Rehion I) |
| Probinsia | Ilocos Norte |
| Distrito | Umuna a distrito |
| Panakaibangon | 1580 |
| Panakasiudad | 1965 |
| Barbaranggay | 80 |
| Gobierno[1] | |
| • Alkalde | Michael V. Fariñas |
| Kalawa | |
| • Dagup | 101.88 km2 (39.34 kd mi) |
| Populasion (2010)[2] | |
| • Dagup | 104,904 |
| • Densidad | 1,000/km2 (2,700/kd mi) |
| Sona ti oras | PST (UTC+08) |
| Koreo | 2900 |
| Panagtawag | 77 |
| Matgedan | Primera klase |
| Website | www.laoagcity.gov.ph |
Ti Siudad ti Laoag ket maysa a primera klase a siudad iti probinsia ti Ilocos Norte iti Pilipinas. Isu ti kapitolio ti Ilocos Norte. Kabeddengna dagiti ili ti San Nicolas, Paoay, Sarrat, Vintar, ken Bacarra; adda ti Laoag iti sakaanan ti kabambantayan ti Tengnga a Cordillera iti daya, ken iti laud, sanguenna ti Baybay Abagatan a Tsína.
Segun iti senso idi 2000, addaan ti siudad iti 94,466 a tattao iti 19,751 a pagtaengan.
Ti ekonomia ti Laoag ket nakabase a kangrunaan iti agrikultura, iti panagmulaan iti pagay, tabako ken bawang. Mabigbig pay ti deppaar iti panagdamili, panagpanday, panagaramid iti muebles, panaglaga, ken panaggaramid iti basi.
Ti etniko a populasion ket dandani Ilokano amin.
Dagiti baranggay [urnosen]
Addaan ti Siudad ti Laoag iti 80 a barbaranggay:
- Bgy. No. 42, Apaya
- Bgy. No. 36, Araniw
- Bgy. No. 56-A, Bacsil North
- Bgy. No. 56-B, Bacsil South
- Bgy. No. 41, Balacad
- Bgy. No. 40, Balatong
- Bgy. No. 55-A, Barit-Pandan
- Bgy. No. 47, Bengcag
- Bgy. No. 50, Buttong
- Bgy. No. 60-A, Caaoacan
- Bry. No. 48-A, Cabungaan North
- Bgy. No. 48-B, Cabungaan South
- Bgy. No. 37, Calayab
- Bgy. No. 54-A, Camangaan
- Bgy. No. 58, Casili
- Bgy. No. 61, Cataban
- Bgy. No. 43, Cavit
- Bgy. No. 49-A, Darayday
- Bgy. No. 59-B, Dibua North
- Bgy. No. 59-A, Dibua South
- Bgy. No. 34-B, Gabu Norte East
- Bgy. No. 34-A, Gabu Norte West
- Bgy. No. 35, Gabu Sur
- Bgy. No. 32-C La Paz East
- Bgy. No. 33-B, La Paz Proper
- Bgy. No. 32-B, La Paz West
- Bgy. No. 54-B, Lagui-Sail
- Bgy. No. 32-A, La Paz East
- Bgy. No. 33-A, La Paz Proper
- Bgy. No. 52-B, Lataag
- Bgy. No. 60-B, Madiladig
- Bgy. No. 38-A, Mangato East
- Bgy. No. 38-B, Mangato West
- Bgy. No. 62-A, Navotas North
- Bgy. No. 62-B, Navotas South
- Bgy. No. 46, Nalbo
- Bgy. No. 51-A, Nangalisan East
- Bgy. No. 51-B, Nangalisan West
- Bgy. No. 24, Nstra. Sra. De Consolacion(Pob.)
- Bgy. No. 7-A, Nstra. Sra. De Natividad (Pob.)
- Bgy. No. 7-B, Nstra. Sra. De Natividad (Pob.)
- Bgy. No. 27, Nstra. Sra. De Soledad (Pob.)
- Bgy. No. 13, Nstra. Sra. De Visitacion (Pob.)
- Bgy. No. 3, Nstra. Sra. Del Rosario (Pob.)
- Bgy. No. 57, Pila
- Bgy. No. 49-B, Raraburan
- Bgy. No. 53, Rioeng
- Bgy. No. 55-B, Salet-Bulango
- Bgy. No. 6, San Agustin (Pob.)
- Bgy. No. 22, San Andres (Pob.)
- Bgy. No. 28, San Bernardo (Pob.)
- Bgy. No. 17, San Francisco (Pob.)
- Bgy. No. 4, San Guillermo (Pob.)
- Bgy. No. 15, San Guillermo (Pob.)
- Bgy. No. 12, San Isidro (Pob.)
- Bgy. No. 16, San Jacinto (Pob.)
- Bgy. No. 10, San Jose (Pob.)
- Bgy. No. 1, San Lorenzo (Pob.)
- Bgy. No. 26, San Marcelino (Pob.)
- Bgy. No. 52-A, San Mateo
- Bgy. No. 23, San Matias (Pob.)
- Bgy. No. 20, San Miguel (Pob.)
- Bgy. No. 21, San Pedro (Pob.)
- Bgy. No. 5, San Pedro (Pob.)
- Bry. No. 18, San Quirino (Pob.)
- Bgy. No. 8, San Vicente (Pob.)
- Bgy. No. 9, Santa Angela (Pob.)
- Bgy. No. 11, Santa Balbina (Pob.)
- Bgy. No. 25, Santa Cayetana
- Bgy. No. 2, Santa Joaquina (Pob.)
- Bgy. No. 19, Santa Marcela (Pob.)
- Bgy. No. 30-B, Santa Maria
- Bgy. No. 39, Santa Rosa
- Bgy. No. 14, Santo Tomas (Pob.)
- Bgy. No. 29, Santo Tomas (Pob.)
- Bgy. No. 30-A, Suyo
- Bgy. No. 31, Talingaan
- Bgy. No. 45, Tangid
- Bgy. No. 55-C, Vira
- Bgy. No. 44, Zamboanga
Pinagibasaran [urnosen]
- ^ Dagiti daulo ti ili ken siudad: Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno, Siudad ti Quezon- Naala idi 31 Enero 2013
- ^ 2010 a Senso a Pakaammo ti Rehion ti Ilocos (Ingglés) naala idi 21 Abril 2012
Dagiti silpo ti ruar [urnosen]
|
||||||||