Pilipinas
| Republika iti Pilipinas Republic of the Philippines Republika ng Pilipinas
|
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Pasasao: Maka-Diyos, Maka-Tao, Makakalikasan, at Makabansa[1] (Ilokano)Maka-Dios, Makatao, Makanakaparsuaan, ken Makapagilian |
||||||
|
Lupang Hinirang |
||||||
| Kapitolio | Manila 14°35′N 121°0′E / 14.583°N 121.000°ENagsasabtan: 14°35′N 121°0′E / 14.583°N 121.000°E |
|||||
| Kadakkelan a siudad | Ciudad ti Quezon | |||||
| Opisial a pagsasao | ||||||
| Mabigbig a rehional a pagsasao |
Bikol, Cebuano, Hiligaynon, Ilokano, Pampango, Pangasinense, Tagalog, Waray | |||||
| Dagiti mapilpili a pagsasaoa | Espaniol ken Pagsasao nga Arabe | |||||
| Nailian a Pagsasao | Filipino | |||||
| Nagan dagiti umili | Filipino/Filipina | |||||
| Gobierno | Unitary presidential Batay-linteg republika | |||||
| - | Presidente | Benigno Aquino III (LP) | ||||
| - | Bice President | Jejomar Binay (PDP-Laban) | ||||
| - | Presidente ti Senado | Juan Ponce Enrile (PMP) | ||||
| - | House Speaker | Feliciano Belmonte, Jr. (LP) | ||||
| - | Ehukitibo iti Hustisia iti Korte Suprema | Renato Corona | ||||
| Lehislatura | Kongreso | |||||
| - | Ngato a Kamara | Senado | ||||
| - | Baba a Kamara | House of Representatives | ||||
| Kawayaan | manipud iti Españab manipud iti Estados Unidos |
|||||
| - | Naipabangon | Abril 27, 1565 | ||||
| - | Naiparangarang | Hunio 12, 1898 | ||||
| - | Bukod a gobierno | Marso 24, 1934 | ||||
| - | Mabigbigan | Hulio 4, 1946 | ||||
| - | Agdama a Batay-linteg | Pebrero 2, 1987 | ||||
| Kalawa | ||||||
| - | Daga | 299,764 km2 (Maika-72) 115,831 kd milia |
||||
| - | Danum (%) | 0.61%Central Intelligence Agency. (2009-10-28). "East & Southeast Asia :: Philippines". The World Factbook. Washington, DC: Author. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rp.html. Naala idi 2009-11-07.(kinauneg a dandamum) | ||||
| Bilang dagiti umili | ||||||
| - | 2010 karkulo | 94,013,200 Department of Economic and Social Affairs Population Division (2010). National Statistics Office 2000 Census-based Population Projection. 2010 revision. Philippine National Statistics Office. http://www.census.gov.ph/data/sectordata/popproj_tab1r.html. Naala idi 2011-05-21. (Maika-12) | ||||
| - | 2007 senso | 88,574,614 | ||||
| - | Densidad | 306.6/km2 (Maika-43) 794.1/kd mi |
||||
| GDP (PPP) | 2011 karkulo | |||||
| - | Dagup | $394.0 bilion (Maika-32) | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $4,111 (Maika-125) | ||||
| GDP (nominal) | 2011 karkulo | |||||
| - | Dagup | $216.096 billion (Maika-45) | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $2,255 (Maika-124) | ||||
| Gini (2006) | 45.8> (akin-tengnga) | |||||
| HDI (2011) | (akin-tengnga) (Maika-112) |
|||||
| Kuarta | Piso (Filipino: piso) ₱ ( PHP) |
|||||
| Sona ti oras | PST (UTC+08) | |||||
| - | Kalgaw (DST) | saan a paliiwen (UTC+08) | ||||
| Agmaneho iti | kanawan[3] | |||||
| Internet TLD | .ph | |||||
| Kodigo ti panagtelepono | +63 | |||||
Ti Pilipinas wenno ti Republika iti Pilipinas (Filipino: Republika ng Pilipinas; Ingles: Republic of the Philippines) ket maysa a pagilian iti Abagatan-a-Daya nga Asia. Masarakan aganay a 1,210 a kilometro (750 milia) manipud iti kadagaan ti Asia, buklen ti 7,107 nga is-isla a naipaset iti Arkipelago ti Malaya.
Ti nagan ti Pilipinas ket nanipud kenni Ruy López de Villalobos, maysa a navigador a Kastila, a nangpanagan kadagiti puro ti Samar ken Leyte kas Las Islas Felipinas kas pammadayaw kenni Ari Felipe II ti Espania, bayat ti napaay nga expedisionna idi 1543. Ti arkipelago ket am-ammo met idi iti daddduma pay a nagan ken awag kas iti Spanish East Indies, Nueva Castilla, Islas del Poniente, Islas de San Lázaro ken dadduma pay. Idi agangay, naawaganen iti Pilipinas ti sibubukel a kapuruan.
Dagiti linaon |
Lokasion [urnosen]
Mapa [urnosen]
Dagiti rehion [urnosen]
- Rehion ti Ilocos (I)
- Cordillera Administrative Region (CAR)
- Cagayan Valley (II)
- Central Luzon (III)
- Metro Manila (NCR; MM)
- CALABARZON (IV-A)
- MIMARO (IV-B)
- Palawan (IV-C)
- Rehion ti Bicol (V)
- Western Visayas (VI)
- Central Visayas (VII)
- Eastern Visayas (VIII)
- Peninsula ti Zamboanga (IX)
- Northern Mindanao (X)
- Rehion ti Davao (XI)
- SOCCSKSARGEN (XII)
- CARAGA (XIII)
- ARMM
| Daytoy maipanggep ti heograpia nga artikulo ket maysa a pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panangnayon wenno panangtarimaan iti daytoy nga artikulo. |
Pinagibasaran [urnosen]
- ^ "Republic Act No. 8491". Republic of the Philippines. Naidulin manipud ti kasisigud idi 2007-12-05. http://web.archive.org/web/20071205235342/http://www.gov.ph/aboutphil/RA8491.asp. Naala idi 2008-09-30. Link nasarungkaran manen idi Nobiembre 19, 2010
- ^ United Nations Development Programme. (2011). Table 1 – Human Development Index and its components. Human Development Report 2010 – The Real Wealth of Nations: Pathways to Human Development. Palgrave Macmillan. ISBN 978-0-230-28445-6 90101.
- ^ Lucas, Brian. (Agosto 2005). "Which side of the road do they drive on?". http://www.brianlucas.ca/roadside/. Naala idi 2009-02-22.
|
|||||||||||||||||
- Pilipinas
- Dagiti pagilian a nagbeddengan ti Taaw Pasipiko
- Dagiti pagilian a nagbeddengan ti Baybay Abagatan Tsina
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Inggles
- Dagiti dati a kolonia ti Espana
- Dagiti isla a pagilian
- Dagiti liberal a demokrasia
- Dagiti estado a kameng ti Gunglo ti Pagpagilian ti Abagatan a daya nga Asia
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian
- Dagiti republika
- Dagiti pagilian ti Abagatan a daya nga Asia
- Dagiti estado ken teriotrio a nabangon idi 1565
- Dagiti estado ken teriotrio a nabangon idi 1898
- Dagiti estado ken teriotrio a nabangon idi 1946
- Bulkaniko nga arko nga is-isla