Czesław Miłosz
Panagparang
| Czesław Miłosz | |
|---|---|
Ni Czesław Miłosz idi 1999 | |
| Dagiti salaysay | |
| Nayanak | Hunio 30, 1911 Szetejnie (Šeteniai), Gobernarato ti Kovno, Ruso nga Imperio (a tattan ket ti Lithuania) |
| Natay | Agosto 14, 2004 (tawen 93) Kraków, Polonia |
| Trabaho | Mannaniw, mannurat ti prosa, manalaysay |
| Pakipagilian | Polako |
| Pannakaumili | Polako, Amerikano |
| Kangrunaan a pammadayaw | Premio Nobel iti Literatura (1980) |
Ni Czesław Miłosz ([ˈt͡ʂɛswafˈmiwɔʂ] (
dengngen); 30 Hunio 1911 – 14 Agosto 2004) ket maysa idi a Polako a mannaniw, mannurat ti prosa ket nagipatpatarus iti nagtaudan a Lithuaniano.[1]
[2]
[3][4][5] T Maikadua a sangalubongan a Gubat a panawen a panagsarsaruno a Ti Lubong ket maysa nga urnong dagiti 20 nga "ampapaok" a dandaniw. Timmalaw isuna a napan iti Laud idi 1951, ken ti saan a piksion a librona a Ti Natiliw a Panunot (1953) ket maysa a klasiko iti kontra-Stalinismo. Manipud idi 1961 aginggana idi 1998 isu ket maysa a propesor iti pagsasao nga Eslabo ken Literatura iti Unibersidad iti California, Berkeley. Ni Miłosz ket nagbalin nga umili iti Amerika[5] ken nagunggunaan iti Premio Nobel iti Literatura idi 1980.
Dagiti nagibasaran
[urnosen | urnosen ti taudan]- ↑ Saulius Sužiedėlis (1 Pebrero 2011). Pakasaritaan a Diksinario iti Lithuania. Scarecrow Press. p. 189. ISBN 978-0-8108-4914-3.
Ni Miłosz kadawyana nangipangpangruna ti nagtaudanna a Lithuania
- ↑ Irena Grudzińska-Gross (24 Nobiembre 2009). Czesław Miłosz ken Joseph Brodsky: kumaduan dagiti mannaniw. Pagmalditan ti Unibersidad ti Yale. p. 291. ISBN 978-0-300-14937-1.
...Dagiti "agpayso" a Polako nangipalpalagip ti pagilian ti kina-agpayso a nagtaudan a Lithuania ni Milosz, ti saan a kadawyan a relihionnna, ken ti kanigid a napalabasna
- ↑ Ensiklopedia iti Sangalubongan a Biograpia, Tomo 11 - Panid 40
- ↑ Robinson Jeffers, Dagiti rukod ti mannaniw – Panid 177
- 1 2 "Ti Sibik ken Tribu a Kasasaad: TI Estado, Etnisidad, ken ti Adu nga etniko a Kasasaad" Babaen ni Feliks Gross – Panid 124