Listaan dagiti Bise Presidente ti Filipinas

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Ti opisial a selio ti Bise Presidente ti Filipinas

Daytoy ket kompleto a listaan dagiti Bise Presidente ti Filipinas, nga inaugarado a kas Bise Presidente ti Filipinas kalpasan ti pannakapasingked ti batay -linteg a nalawag a nangirangarang ti kaadda idiay Filipinas. Naisuppiatan ti pannakairaman ni Mariano Trías iti daytoy a listaan, gaputa ni Trias ket napili idi a kas bise presidente iti Konbension Tejeros, ken kas bise presidente manen para iti nabiit ti biagna a Republika ti Biak-na-Bato, nga idi ket nawaswas kalpasan ti pannakapirma ti Tulagan ti Biak-na-Bato ken ti eksilo ni Aguinaldo. Ti Saan a ti pannakaituloy ti turay babaen ni Emilio Aguinaldo idi naituloy ti rebolusion idi Mayo 1898 wenno ti kadawyan a proklamasion ken inaugarasion a kas Presidente babaen ti Umuna a Republika ti Filipinas idi 1899 ket dagidi turay a nangited para iti kina-bise presidente. Ti kina-bise presidente iti kaunegan ti kontesto ti gobierno ti Filipinas ket pormal idi a napartuat babaen ti batay-linteg idi 1935.

Dagiti bise presidente idi las-ud ti Mankomunidad iti Filipinas ket addaan idi iti turay iti Amerikano, ken awan idi ti opisina ti bise presidente idi las-ud ti Maikadua a Republika, ken naikeddeng idi a tirtiris a gobierno ti Imperial a Hapon idi las-ud ti Maikadua a Sangalubongan a Gubat.

Idi inrangarang ni Ferdinand Marcos ti linteg militar, ti nakatugaw a bise presidente, a ni Fernando Lopez, ket naikkat idi iti opisina. Ni Marcos ket nagturay nga awan ti bise presidente aginggana idi 1986. Ti batay-linteg ti 1973 ket immuna idi a saan a nangited ti bise presidente, ngem dagiti simmarsaruno a panagbalnaliw ti batay-linteg ket nangisubli ti opisina. Ti maysa a bise presidente ket napakabaelan a nagtugaw kalpasan ti panagbutos idi 1986 idi ti etiketa ni Marcos-Arturo Tolentino ket nairangarang nga isuda dagiti nangabak babaen ti Batasang Pambansa.

Adda met dagiti tallo a bise presidente a nagbalin a presidente gapu ti ipupusay dagiti presidente - ni Sergio Osmeña (1944), Elpidio Quirino (1948) ken ni Carlos P. Garcia (1957). Isuda ket saan a nanginominado ti baro a bise presidente, gaputa ti batay-linteg ti 1935 ket silensio iti daytoy a banag; ti baro a bise presidente ket maipatugaw kalpasan a naammuan dagiti resulta dagiti panagbutos. Ni Gloria Macapagal-Arroyo ket nagbalin a presidente kalpasan idi inkeddeng ti Kangatuan a Korte a ni Joseph Estrada ket nagikkat. Ni Arroyo ket indutokna ni Teofisto Guingona kalpasan ti manmano nga aldaw kalpasan ti pannakaipangatona iti bileg. Ti batay-linteg ti 1987 ket nagbilin a ti Presidente ket manginominado ti bise presidente manipud ti kameng ti Kongreso ti Filipinas, nga idiay dagiti dua a kamara ket agbutosda para iti pannakaikeddeng babaen ti kaaduan a butos.

Ni Fernando Lopez ket isu ti kapautan a nagserbi a bise presidente, isu ket nagserbi iti dagup ti gangani a 11 a tawtawen. Ni Arturo Tolentino ket nagserbi ti 11 nga al-aldaw sakbay a naikkat idi 1986 babaen ti Rebolusion ti Bileg ti Tattao. Ni Noli de Castro ket isu idi ti immuna a bise presidente a saan a kameng ti ania man a partido ti politika ngem mainaig iti kumaduaan nga indauluan babaen ti Lakas-CMD.

Listaan dagiti Bise Presidente[urnosen | urnosen ti taudan]

  Kilusang Bagong Lipunan (KBL; Tignay ti Baro a Kagimongan)
  Partido ng Masang Pilipino (PMP; Partido dagiti masa ti Pilipino)
  Partido Demokratiko Pilipino-Lakas ng Bayan (PDP-Laban; Philippine Democratic Party-People's Power)
  Partido Demokratiko iti Filipinas (Demokaratiko)
# Bise Presidente
(Pannakaipasngay–Ipupusay)
Nagtakem iti opisina Pimmanaw iti opisina Partido Presidente Panawen
1 Mariano Trías
(1868–1914)
Marso 22, 1897[1] Disiembre 15, 1897[2] Awan[3] Emilio Aguinaldo Konbension Tejeros &
Republika ti Biak-na-Bato
Nawaswas
Disiembre 15, 1897 - Nobiembre 15, 1935
Insular a Gobierno
2 Sergio Osmeña
(1878–1961)
Nobiembre 15, 1935 Agosto 1, 1944[4] Nacionalista Manuel L. Quezon Mankomunidad
Bakante
Agosto 1, 1944 - Mayo 28, 1946
Sergio Osmeña
Jose P. Laurel
Mankomunidad
Maikadua a Republika
3 Elpidio Quirino
(1890–1956)
Mayo 28, 1946 Abril 17, 1948[4] Liberal Manuel Roxas
Maikatlo a Republika
Bakante
Abril 15, 1948 - Disiembre 30, 1949
Elpidio Quirino
4 Fernando Lopez
(1904–1993)
Disiembre 30, 1949 Disiembre 30, 1953 Liberal
5 Carlos P. Garcia
(1896–1971)
Disiembre 30, 1953 Marso 18, 1957[4] Nacionalista Ramon Magsaysay
Bakante
Marso 18, 1957 - Disiembre 30, 1957
Carlos P. Garcia
6 Diosdado Macapagal
(1910–1997)
Disiembre 30, 1957 Disiembre 30, 1961 Liberal
7 Emmanuel Pelaez
(1915–2003)
Disiembre 30, 1961 Disiembre 30, 1965 Liberal Diosdado Macapagal
8 Fernando Lopez
(1904–1993)
Disiembre 30, 1965 Septiembre 23, 1972[5] Nacionalista Ferdinand E. Marcos
Nawaswas[6]
Septiembre 23, 1972 - Enero 23, 1984
Maikadua a Diktadoria
Bakante
Enero 23, 1984 - Pebrero 16, 1986
Maikapat a Republika
9 Arturo Tolentino
(1910–2004)
Pebrero 16, 1986 Pebrero 25, 1986[7] KBL
10 Salvador Laurel
(1928–2004)
Pebrero 25, 1986[8] Hunio 30, 1992 UNIDO Corazon C. Aquino
Maikalima a Republika
Nacionalista[9]
11 Joseph Estrada
(1937– )
Hunio 30, 1992 Hunio 30, 1998 PMP[10] Fidel V. Ramos
12 Gloria Macapagal-Arroyo
(1947– )
Hunio 30, 1998 Enero 20, 2001 Lakas–NUCD–UMDP / KAMPI Joseph E. Estrada
Bakante
Enero 20, 2001 - Pebrero 7, 2001
Gloria Macapagal-Arroyo
13 Teofisto Guingona, Jr.
(1928– )
Pebrero 7, 2001[11] Hunio 30, 2004 Lakas–CMD
14 Noli de Castro
(1949– )
Hunio 30, 2004 Hunio 30, 2010 Nawaya
(Kimmadua iti Lakas-CMD/Lakas Kampi CMD)
15 Jejomar Binay
(1942– )
Hunio 30, 2010 Agdama PDP-Laban Benigno Aquino III

Dagiti saan nga opisial a Bise Presidente ti Filipinas[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti historiador ken dagiti dadduma pay a pigura ket nangilasin kadagiti sumaganad a tao a kas nagtengngel ti kina-bise presidente iti gobierno a naikeddeng a mangirepresenta ti Filipinas, ngem dagiti terminoda iti opisina ket saan a naibilang babaen ti gobierno ti Filipinas a kas paset ti presidensial a panagsisinnaruno.

# Bise Presidente
(Pannakaipasngay–Ipupusay)
Panagtakem iti opisina Pimmanaw iti opisina Partido Presidente Panawen
1 Francisco Carreón
(1868–?)
May 6, 1902 Hulio 14, 1906[12] Awan[3] Macario Sakay Republika ti Tagalog
2 Ramón Avanceña
(1872–1957)
Oktubre 14, 1943 Pebrero 2, 1944 KALIBAPI Jose P. Laurel Maikadua a Republika
3 Benigno Aquino, Sr.
(1894–1947)
Pebrero 2, 1944 Oktubre 17, 1945 KALIBAPI Jose P. Laurel Maikadua a Republika

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Nangrugi ti terminona iti pannakabutosna a kas bise presidente iti Konbension Tejeros.
  2. ^ Nagpatingga ti terminona iti pannakawaswas ti Republika ti Biak na Bato.
  3. ^ a b Kimmaddua iti Sangkatipunan ti Magdalo iti rebolusionario a kagimongan ti Katipunan.
  4. ^ a b c Simmaruno kalpasan ti ipupusay ti presidente.
  5. ^ Nagpatingga ti terminona babaen ti pannakairangarang ti linteg militar.
  6. ^ AWan ti opisina ti bise presidente iti kasisigudl, di nabaliwan a Batay-linteg ti 1973, a napasingkedan idi Enero 17, 1973. Dagiti enimienda iti Artikulo VII ken nagisubli iti daytoy a puesto.
  7. ^ Nagpatingga ti termino idi nabatuag ni Marcos idi 1986 Rebolusion ti Bieg ti Tattao
  8. ^ Nagbalin a bise presidente babaen ti panagtunton a panaballigi iti naisuppiatan a kellaat a panagbutos idi 1986.
  9. ^ Ni Laurel ket kameng idi ti Partido Nacionalista, a kimmadua iti etiketa ti UNIDOt. Idi 1989, nawaswas idi ti UNIDO ken ni Laurel ket nabutosan a kas presidente dagiti Nacionalista.
  10. ^ Ni Estrada ket timmaray idi a kadua ni Eduardo Cojuangco iti NPC; ti bukodna a partido, Partido ng Masang Pilipino ket kimmaddua idi iti NPC.
  11. ^ Nominado babaen ni President Arroyo ken pinasingkedan babaen ti Kongreso.
  12. ^ Nagpatingga ti terminona babaen ti pannakatiliwna dagiti Puersa ti Amerikano .

Dagiti nota[urnosen | urnosen ti taudan]

  • "Batay-linteg ti Republika iti Filipinas idi 1973". Philippine Constitutions. Chan Robles Virtual Law Library. Naala idi 2006-10-26.
  • "Batay-linteg ti Republika iti Filipinas idi idi 1987 - Artikulo VII". Philippine Constitutions. Chan Robles Virtual Law Library. Naala idi 2006-10-26.

Kitaen pay[urnosen | urnosen ti taudan]