Nayoro, Hokkaido

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Nayoro
Ti pannakailadawan ti Nayoro
Ti pannakailadawan ti Nayoro
Wagayway ti Nayoro
Eskudo ti Nayoro
Map
Mapa a pakabirukan ti Nayoro
Ti Nayoro ket mabirukan idiay Hapon
Nayoro
Nayoro
Nagsasabtan: 44°21′21″N 142°27′47″E Nagsasabtan: 44°21′21″N 142°27′47″E
PagilianHapon
NapundarMarso 27, 2006
Kalawa
 • Dagup535.20 km2 (206.64 sq mi)
Populasion
 (Disiembre 31, 2020)[3]
 • Dagup27,062
 • Densidad51/km2 (130/sq mi)
Sona ti orasUTC+09:00, Pagalagadan nga Oras ti Hapon
Websitewww.city.nayoro.lg.jp

Ti Nayoro (名寄市, Nayoro-shi, Ainu: ti kayat a sawen ti Nay Oro ket "iti tengnga ti tanap") ket ti maysa a siudad iti Subprepektura ti Kamikawa, Hokkaido, Hapon.

Manipud idi Marso 31, 2018, ti siudad ket addaan iti nakarkulo a populasion iti 27,604 ken ti densidad ti populasion iti 52 a tattao tunggal maysa a km2 (140 persons per sq. mi.). Ti dagup a kalawa ket 535.23 km2 (206.65 sq mi).

Idi Marso 27, 2006, naitipon ti ili ti Fūren iti Nayoro.

Pakasaritaan[urnosen | urnosen ti taudan]

  • 1909: Napundar ti Purok ti Kaminayoro.
  • 1915: Ti Purok ti Kaminayoro ket nagbalin nga Ili ti Nayoro.
  • 1920: Simmina ti Purok ti Chiebun manipud iti Purok ti Shimonayoro.
  • 1924: Naisina ti Purok ti Shimokawa manipud iti Ili ti Nayoro.
  • 1954: Naitipon ti Ili ti Nayoro ken Purok ti Chiebun tapno mabukel ti Ili ti Nayoro.
  • 1956: Ti Ili ti Nayoro ket nagbalin a Siudad ti Nayoro.
  • 2006: Naitipon ti Siudad ti Nayoro ken Ili ti Fūren tapno mabukel ti Siudad ti Nayoro.

Edukasion[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti unibersidad[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti kolehio[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti High school[urnosen | urnosen ti taudan]

  • Hokkaido Nayoro High School
  • Hokkaido Nayoro Industry High School

Pagluganan[urnosen | urnosen ti taudan]

Perokaril[urnosen | urnosen ti taudan]

Agtartaray idi ti Nangruna a Linia ti Nayoro ken ti LInia ti Shimmei manipud iti Estasion ti Nayoro. Adda idi ti Estasion ti Chitō iti pagbaetan ti Estasion ti Nisshin ken ti Estasion ti Hokusei.

Kalsada[urnosen | urnosen ti taudan]

Naisilpo ti Nayoro iti Nailian a Rota 40 a mangisilpo iti Wakkanai ken iti akin-abagatan a Hokkaido ken ti pay Hokkaidō Expressway a mangisilpo iti isla a kapitolio ti Sapporo. Labsan iti laud ti Nayoro iti Nayoro Bypass (Rota 40)nga agserserbi kadagiti dua nga interchange.

Klima[urnosen | urnosen ti taudan]

Addaan iti Nayoro iti nabasa ken naniebe a nabara a kalgaw a nadam-eg a kontinental a klima (Pannakaidasig ti klima ti Köppen Dfb). Ti klima ket agtalinaay kadagiti nabara ken sagpaminsan a napudot a kalgaw nga addaan iti nalamiis unay a panaglalam-ek babaen iti pagaladan a Hapon, kenmanayonan pay iti nakaro nga epekto iti baybay a panagniebe.

Datos ti klima para iti Nayoro (1981–2010)
Bulan Ene Peb Mar Abr May Hun Hul Ago Sep Okt Nob Dis Tawen
Napipia a kinangato °C (°F) −4.7
(23.5)
−3.3
(26.1)
1.4
(34.5)
9.2
(48.6)
17.2
(63.0)
22.2
(72.0)
25.5
(77.9)
25.9
(78.6)
21.1
(70.0)
14.1
(57.4)
5.1
(41.2)
−1.8
(28.8)
11.0
(51.8)
Inaldaw a pagtengngaan °C (°F) −9.4
(15.1)
−9
(16)
−3.6
(25.5)
3.8
(38.8)
10.4
(50.7)
15.4
(59.7)
19.2
(66.6)
20.1
(68.2)
14.8
(58.6)
8.1
(46.6)
1.2
(34.2)
−5.4
(22.3)
5.5
(41.9)
Napipia a kinababa °C (°F) −15.8
(3.6)
−16.2
(2.8)
−9.8
(14.4)
−1.7
(28.9)
3.6
(38.5)
9.2
(48.6)
13.9
(57.0)
15.2
(59.4)
9.4
(48.9)
2.9
(37.2)
−2.7
(27.1)
−10.3
(13.5)
−0.2
(31.7)
Napipia a presipitasion mm (pulgada) 54.6
(2.15)
41.2
(1.62)
45.3
(1.78)
45.7
(1.80)
57.5
(2.26)
58.6
(2.31)
112.9
(4.44)
121.9
(4.80)
131.6
(5.18)
117.0
(4.61)
112.1
(4.41)
79.6
(3.13)
978
(38.49)
Napipia a panagniebe cm (pulgada) 208
(82)
162
(64)
140
(55)
36
(14)
0
(0)
0
(0)
0
(0)
0
(0)
0
(0)
3
(1.2)
112
(44)
229
(90)
890
(350.2)
Pagtengngaan a binulan nga or-oras ti lawag iti init 64.0 90.5 133.6 157.5 186.5 168.3 145.4 141.9 139.1 109.9 52.1 42.4 1,431.2
Taudan: Japan Meteorological Agency
Ti kalsada iti sango ti Estasion ti Nayoro

Dagiti kabsat a siudad[urnosen | urnosen ti taudan]

Internasional[urnosen | urnosen ti taudan]

Iti kaunegan ti Hapon[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ "名寄市の位置・地勢". {{cite web}}: Makasapul ti |archive-url= iti |archive-date= (tulong)
  2. ^ https://www.gsi.go.jp/KOKUJYOHO/MENCHO/backnumber/GSI-menseki20210101.pdf; panid: 8.
  3. ^ "住民基本台帳人口・世帯数 | 総合政策部計画局統計課"; naala idi: Pebrero 12, 2021.
  4. ^ "Interaksion iti Lindsay". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2015-05-19. Naala idi 2018-09-25.
  5. ^ "Interaksion iti Dolinsk". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2015-05-19. Naala idi 2018-09-25.
  6. ^ "Interaksion iti Fujishima, Tsuruoka". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2015-05-19. Naala idi 2018-09-25.
  7. ^ "Interaksion iti Suginami, Tokyo". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2015-05-19. Naala idi 2018-09-25.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]