Bogotá

Naggapo idiay Ilokano Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Lumaktaw idiay: pagdaliasatan, biruken
Bogotá D.K.
  Kapitolio a Distrito  
Bogotá Distrito a Kapitolio

Wagayway

Selio
Pasasao: Bogotá, 2600 metros más cerca de las estrellas
Bogotá, 2600 metro nga as-asideg kadagiti bituen
Nagsasabtan: 4°35′53″N 74°4′33″W / 4.59806°N 74.07583°W / 4.59806; -74.07583Nagsasabtan: 4°35′53″N 74°4′33″W / 4.59806°N 74.07583°W / 4.59806; -74.07583
Pagilian Colombia
Departamento Flag of Bogotá.svg Distrito a Kapitolio
Panakabangon 6 Agosto 1538 (traditional)[1]
Nangipatakder Gonzalo Jiménez de Quesada
Gobierno
 • Mayor Gustavo Petro Urrego
Kalawa
 • Kapitolio a Distrito 1,587 km2 (613 kd mi)
Kangato[2] 2,625 m (8,612 pié)
Populasion (2005)[3]
 • Kapitolio a Distrito 7,363,782
 • Ranggo Umuna
 • Densidad
 • Metro 10.125.328
Nagan dagiti umili Bogotano(a)
HDI (2011) 0.904 nangato unay[4]
Website Opisial a Sitio tiSiudad
Opisial a Sitio ti Mayor
Turismo ti Bogotá

Ti Bogotá, Distrito a Kapitolio (Españiol a pannakabalikas: [boɣoˈta] ( denggen)), manipud idi 1991 aginggana idi 2000 ket tinawtawagan a ti Santafé de Bogotá, ket isu ti kapitolio, ken kadakkelan a siudad, ti Colombia. Daytoy ket nainaganan pay babaen ti nailian abatay-linteg a kas ti kapitolio ti departamento ti Cundinamarca, urayno ti siudad ti Bogotá ket buklen tattan ti maysa a nawaya a Kapitolio a distrito ken saanen nga administratibo a tagikua iti dayta adepartamento. Ti Bogotá ket isu ti kaaduan ti populasion a siudad ti pagilian, nga adda ti 7,363,782 nga agtataeng manipud idi 2005.[5] Ti Bogotá ken ti metropolitano a lugarna, a mangiraman kadagiti munisipalidad a kas ti Chía, Cota, Soacha, Cajicá ken La Calera, ket adda ti populasion ti 7,881,156 idi 2005.[3]

Iti termino a kalawa ti daga, ti Bogotá ket isu ti kadakkelan a siudad idiay Colombia, ken maysa kadagiti kadakkelan idiay Latin nga Amerika. Daytoy ket maysa kadagiti kadakkelan a siudad iti lubong ken ti maikatlo a kangatuan a kapitolio a siudad idiay Abagatn nga Amerika iti 2,625 metro (8,610 pié) iti ngato ti lessaad ti baybay, kalpasan ti Quito ken La Paz.[2] Nga adda kadagiti adu a unibersidad ken biblioteka, ti Bogotá ket naamammoanen a kas "Ti Atenas ti Abagatan nga Amerika".[6] Ti Bogotá ket agtagikua ti kadakkelan a paramo iti lubong, a mabirukan daytoy idiay Sumapaz a Lokalidad.[7] Ti siudad ket nairanggo a maika-54 iti 2010 a Pagsurotan dagiti Sangalubongan a Siudad[8] ken nailista akas ti sangalubongan a siudad iti Beta+ a kita babaen ti GaWC.[9]


Pinagibasaran[urnosen]

Paammo[urnosen]

Kasilpo iti ruar[urnosen]

Dagiti midia a mainaig ti Bogotá idiay Wikimedia Commons