Rizal

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Rizal
Wagayway ti Rizal
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Rizal.
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti Rizal.
Nagsasabtan: 14°40′N 121°15′E / 14.67°N 121.25°E / 14.67; 121.25Nagsasabtan: 14°40′N 121°15′E / 14.67°N 121.25°E / 14.67; 121.25
Pagilian Filipinas
RehionCALABARZON (Rehion IV-A)
PannakabangonHunio 11, 1901
KapitolioSiudad ti Antipolo
Gobierno
 • KitaProbinsia
 • GobernadorCasimiro A. Ynares III
 • Bise GobernadorFrisco M. San Juan
Kalawa
 • Dagup1,175.8 km2 (454.0 sq mi)
 • RanggoMaika-45
Populasion
 (2020)[2]
 • Dagup3,330,143
 • RanggoMaika-6
 • Densidad2,800/km2 (7,300/sq mi)
  • RanggoUmuna
Pannakabingbingay
 • Nawaya a siudad0
 • Komponente a siudad1
 • Munisipalidad13
 • Baranggay188
 • Distrito2
Sona ti orasUTC+08 (PHT)
Koreo
Panagtawag2
Kodigo ti ISO 3166PH-RIZ
PagsasaoTagalog, Ingles
Websiterizalprovince.gov.ph

Ti Rizal ket maysa a probinsia iti Filipinas a masarakan iti rehion ti CALABARZON iti Luzon. Ti kapitoliona ket ti Siudad ti Antipolo, nupay kasta, ti pasdek ti probinsial a kapitolio ket adda iti Siudad ti Pasig a paset ti Metro Manila. Kabeddengna ti Metro Manila iti daya, dagiti probinsia ti Bulacan iti amianan, Quezon iti daya, ken Laguna iti abagatan.

Sigud a Morong ti nagan ti probinsia Politiko-Militar a Distrito babaen ti daan a probinsia ti Manila. Napagbalin kas naan-anay a probinsia idi 1901 ket napanaganan iti Rizal kas pammadayaw iti nailian a bannuar, a ni Jose Rizal.

Sigud a buklen ti 26 nga ili ti probinsia iti pannakabangonna idi 1901: 14 manipud iti daan a probinsia ti Manila (Las Piñas, Malabon, Makati, Parañaque, Mandaluyong, San Juan, Navotas, Muntinlupa, Taguig, Pateros, Pasig, Marikina, San Mateo, ken Montalban (Rodriguez itan); ken 12 manipud iti Politico-Militar a Distrito ti Morong (Angono, Baras, Binangonan, Cainta, Antipolo, Cardona, Jalajala, Morong, Pilillia, Tanay, Taytay ken Teresa).

Idi Nobiembre 7, 1975, ti 12 nga ili ti Las Piñas, Parañaque, Muntinlupa, Taguig, Pateros, Makati, Mandaluyong, San Juan, Malabon, Navotas, Pasig ken Marikina ket naisali iti baro a nabangon a rehion a Metro Manila ket 14 laengen nga ili ti nabati iti probinsia ti Rizal.

Heograpia[urnosen | urnosen ti taudan]

Addaan ti Rizal iti 13 nga ili ken 1 a siudad.

Siudad[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti ili[urnosen | urnosen ti taudan]

Demograpia[urnosen | urnosen ti taudan]

Senso ti populasion ti Rizal
TawenPop.±% p.a.
1903 50,095—    
1918 63,719+1.62%
1939 87,876+1.54%
1948 104,578+1.95%
1960 173,958+4.33%
1970 307,238+5.85%
1975 414,192+6.17%
1980 555,533+6.05%
TawenPop.±% p.a.
1990 977,448+5.81%
1995 1,312,489+5.68%
2000 1,707,218+5.80%
2007 2,298,691+4.19%
2010 2,484,840+2.87%
2015 2,884,227+2.88%
2020 3,330,143+2.87%
Taudan: PSA[3][4][5][6]LWUA[7]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Dagiti daulo ti probinsia: Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno, Siudad ti Quezon- Naala idi 06 Enero 2013
  2. ^ Calabarzon Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Naala idi Hulio 8, 2021 (iti Ingles)
  3. ^ Senso ti Populasion (2020). "Rehion IV-A (Calabarzon)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hulio 8, 2021.
  4. ^ Senso ti Populasion (2015). "Rehion IV-A (Calabarzon)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hunio 20, 2016.
  5. ^ Senso ti Populasion ken Sangkabalayan (2010). "Rehion IV-A (Calabarzon)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. National Statistics Office. Naala idi Hunio 29, 2016.
  6. ^ Dagiti Senso ti Populasion (1903–2007). "Rehion IV-A (Calabarzon)". Tabla 1. Nabilangan ti Populasion kadagiti Nadumaduma a Senso babaen ti Probinsia/Nangato nga Urbano a Siudad: 1903 aginggana idi 2007. National Statistics Office.
  7. ^ "Probinsia ti Rizal". Datos ti Populasion ti Munisipalidad. Local Water Utilities Administration. Naala idi Disiembre 17, 2016.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]