Bangsamoro

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Bangsamoro
(BARMM)
Agwaywayas a Rehion ti Bangsamoro iti Muslim a Mindanao
Dissuor Bulingan, Siudad ti Lamitan, Basilan
Probinsial a Kapitolio ti Sulu
Isla Panampangan, Sapa-Sapa, Tawi-Tawi
Puerto ti Polloc, Parang, Maguindanao
Danaw Lanao iti Siudad ti Marawi
PC Hill iti Siudad ti Cotabato
Kanigid nga agpakanawan, ngato nga agpababa: Dissuor Bulingan, Lamitan, Basilan; Probinsial a Kapitolio ti Sulu; Isla Panampangan, Sapa-Sapa, Tawi-Tawi; Puerto ti Polloc, Parang, Maguindanao; Danaw Lanao iti Siudad ti Marawi; ken PC Hill, Siudad ti Cotabato
Wagayway ti Bangsamoro
Opisial a selio ti Bangsamoro
Map
Mapa a pakabirukan ti Bangsamoro
Ti Bangsamoro ket mabirukan idiay Filipinas
Bangsamoro
Bangsamoro
Nagsasabtan: 7°13′12″N 124°15′0″E Nagsasabtan: 7°13′12″N 124°15′0″E
PagilianFilipinas
Isla a grupoMindanao
Rehional a sentroSiudad ti Cotabato
Gobierno
 • Pangulo a MinistroMurad Ebrahim
Kalawa
 • Dagup26,974 km2 (10,415 sq mi)
Populasion
 (2020)[1]
 • Dagup4,944,800
 • Densidad180/km2 (470/sq mi)
Sona ti orasUTC+08 (PST)
Probinsia5
Siudad3
Munisipalidad116
Baranggay2,590
Distrito8
Pagsasao

Ti Bangsamoro, opisial a ti Agwaywayas a Rehion ti Bangsamoro iti Muslim a Mindanao (Ingles:Bangsamoro Autonomous Region in Muslim Mindanao (BARMM)), (Filipino: Rehiyong Awtonomo ng Bangsamoro; Arabiko: منطقة بانجسامورو ذاتية الحكمMunṭiqah banjisāmūrū dhātiyyah al-ḥukm), ket ti agwaywayas a rehion iti kaunegan ti akin-abagatan a Filipinas.

Binaliwan daytoy ti dati nga Agwaywayas a Rehion iti Muslim a Mindanao (ARMM), nabukel ti Agwaywayas a Rehion ti Bangsamoro kalpasan idi inkeddeng a pasingkedan dagiti agbutbutos iti Organiko a Linteg ti Bangsamoro iti maysa a plebisito idi Enero 21, 2019. Nairangarang ti ratipikasion idi Enero 25, 2019, babaen ti Komision iti Panagbubutos.[2][3][4] Daytoy ket mangmarka iti pangiyunaan a transision iti ARMM iti BARMM. Natengngel pay ti sabali a plebisito kadagiti kaarrubayan a rehion a kumayat a tumipon iti lugar idi Pebrero 6, 2019.[5][6][7][8] Daytoy a plebisito ket nakakita iti 63 aginggana kadagiti 67 a baranggay iti Amianan a Cotabato a kayat a tumipon iti Bangsamoro.[9][5]

Mangsukatto ti Bangsamoro iti ARMM a kas ti kaikaisuna a kaaduan iti Muslim a rehion iti Filipinas.[10]

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ BARMM Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Naala idi Hulio 8, 2021 (iti Ingles)
  2. ^ Depasupil, William; TMT; Reyes, Dempsey (Enero 23, 2019). "'Yes' vote prevails in 4 of 5 provinces". The Manila Times. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2019-01-24. Naala idi Enero 23, 2019.
  3. ^ Galvez, Daphne (Enero 22, 2019). "Zubiri: Overwhelming 'yes' vote for BOL shows Mindanao shedding its history of conflict". Inquirer.net. Naala idi Enero 22, 2019.
  4. ^ Esguerra, Christian V. (Enero 25, 2019). "New era dawns for Bangsamoro as stronger autonomy law ratified". ABS-CBN News. Naala idi Enero 25, 2018.
  5. ^ a b https://newsinfo.inquirer.net/1082718/21-of-67-villages-in-north-cotabato-join-barmm
  6. ^ https://newsinfo.inquirer.net/1082784/no-wins-in-13-lanao-del-norte-towns-yes-wins-in-only-9-towns
  7. ^ Jennings, Ralph (Hulio 27, 2018). "Historic Autonomy Deal for Philippine Muslims Takes Aim at 50 Years of Strife". Voice of America. Naala idi Hulio 28, 2018.
  8. ^ Esguerra, Anthony Q. (Hulio 27, 2018). "EU expresses support for Bangsamoro Organic Law". Inquirer.net. Naala idi July 28, 2018.
  9. ^ https://www.rappler.com/nation/222984-plebiscite-results-number-of-barangays-cotabato-join-bangsamoro-region
  10. ^ Kapahi, Anushka D.; Tañada, Gabrielle. "The Bangsamoro Identity Struggle and the Bangsamoro Basic Law as the Path to Peace". Counter Terrorist Trends and Analyses.

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Bangsamoro iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Bangsamoro manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)