La Union

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
La Union
Wagayway ti La Union
Opisial a selio ti La Union
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti La Union.
Mapa iti Filipinas a mangipakita ti pakasarakan iti La Union.
Nagsasabtan: 16°30′N 120°25′E / 16.5°N 120.42°E / 16.5; 120.42Nagsasabtan: 16°30′N 120°25′E / 16.5°N 120.42°E / 16.5; 120.42
Pagilian Filipinas
RehionRehion ti Ilocos (Rehion I)
Pannakabangon1850
KapitolioSiudad ti San Fernando
Gobierno
 • KitaProbinsia
 • GobernadorManuel "Manoling" Ortega (NPC)
Kalawa
 • Dagup1,504.0 km2 (580.7 sq mi)
 • RanggoMaika-70
Populasion
 (2020)[2]
 • Dagup822,352
 • RanggoMaika-34
 • Densidad550/km2 (1,400/sq mi)
  • RanggoMaika-9
Panakabingbingay
 • Nawaya a siudad0
 • Komponente a siudad1
 • Munisipalidad19
 • Baranggay576
 • DistritoUmuna ken maika-2 a distrito
Sona ti orasUTC+08 (PHT)
Koreo
Panagtawag72
Kodigo ti ISO 3166PH-LUN
PagsasaoIlokano, Pangasinan, Tagalog, Ingles
Websitesanfernando.gov

Ti La Union ket maysa a probinsia iti Filipinas, iti Rehion ti Ilocos (Rehion I) iti Luzon. Masarakan iti amianan-laud a paset ti isla ti Luzon. Ti Siudad ti San Fernando ti kapitolio ti probinsia ken kapitolio ti Rehion I, sentro iti administrasion ken busbos. Kaariping ti La Union dagiti probinsia ti Ilocos Sur iti amianan, Abra iti daya, ken Pangasinan iti abagatan. Iti laudna ket ti Baybay Abagatan a Tsína.

Addaan ti La Union iti 19 nga ili ken 1 a |siudad.

93 porsiento ti populasion ti probinsia ket Ilokano. Kaaduan kadagitoy ket Romano Katoliko. Adda bassit a gimong dagiti Pangasinense iti abagatan, dagiti Igorot iti kabanbantayan, ken dagiti Intsik iti siudad.

Pakasaritaan[urnosen | urnosen ti taudan]

Nabangon ti probinsia ti La Union idi Abril 18, 1854, idi pinagtipon ti Espania dagiti umamianan nga ili ti Pangasinan ken umabagatan nga ili ti Ilocos Sur, isu paggapuananna iti nagan a "La Union".

Nepnep ti kaaduan a tiempo ti La Union, a kapada ti amianan ti Luzon, kas mariknana iti kalgaw ti Nobiembre agingga Abril ken iti panagtutudo ti Mayo agingga Oktubre. Agrikultura, iti talon ken apit ti bagas, tabako, ken bungbunga, ti punganay iti ekonomiana. Iti turismo ket nakabatay iti igid ti baybay a pagaliwaksayan.

Siudad[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti ili[urnosen | urnosen ti taudan]

Demograpia[urnosen | urnosen ti taudan]

Senso ti populasion ti La Union
TawenPop.±% p.a.
1903 137,847—    
1918 178,400+1.73%
1939 207,701+0.73%
1948 237,340+1.49%
1960 293,330+1.78%
1970 373,682+2.45%
1975 414,635+2.11%
1980 452,578+1.77%
TawenPop.±% p.a.
1990 548,742+1.95%
1995 597,442+1.61%
2000 657,945+2.09%
2007 720,972+1.27%
2010 741,906+1.05%
2015 786,653+1.12%
2020 822,352+0.88%
Taudan: PSA[3][4][5][6]LWUA[7]

Turismo[urnosen | urnosen ti taudan]

Adu dagiti mabalin pagpasyaran iti il-ili ti La Union.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Dagiti daulo ti probinsia: Departamento iti Kaunegan ken Lokal a Gobierno, Siudad ti Quezon- Naala idi 06 Enero 2013
  2. ^ Rehion ti Ilocos Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Naala idi Hulio 8, 2021 (iti Ingles)
  3. ^ Senso ti Populasion (2020). "Rehion I (Rehion ti Ilocos)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hulio 8, 2021.
  4. ^ Senso ti Populasion (2015). "Rehion I (Rehion ti Ilocos)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. Philippine Statistics Authority. Naala idi Hunio 20, 2016.
  5. ^ Senso ti Populasion ken Sangkabalayan (2010). "Rehion I (Rehion ti Ilocos)". Dagup ti Populasion babaen ti Probinsia, Siudad, Munisipalidad ken Baranggay. National Statistics Office. Naala idi Hunio 29, 2016.
  6. ^ Dagiti Senso ti Populasion (1903–2007). "Rehion I (Rehion ti Ilocos)". Tabla 1. Nabilangan ti Populasion kadagiti Nadumaduma a Senso babaen ti Probinsia/Nangato nga Urbano a Siudad: 1903 aginggana idi 2007. National Statistics Office.
  7. ^ "Probinsia ti La Union". Datos ti Populasion ti Munisipalidad. Local Water Utilities Administration. Naala idi Disiembre 17, 2016.