Pagsasao nga U

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
U
Pouma
RehionTsina
Patubo a mangisasao
40,000 (2000)[1]
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-3uuu
Glottologuuuu1243
ELPU

Ti pagsasao nga U, wenno P'uman 濮满, ket insasao babaen dagiti 40,000 a tattao idiay probinsia ti Yunnan ti Tsina ken mabalin pay nga idiay Myanmar. Daytoy ket naidasig a kas pagsasao nga Austroasiatiko iti sanga a Palaungiko. Idiay Tsina, dagiti agsasao iti U ket naidasigda a kas etniko a Bulang.

Dagiti lokasion[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti pagsasao nga U ket naisasao idiay Kondado ti Shuangjiang ti Yunnan ken dagiti dadduma pay nga asideg a kondado.[2]

  • Sakupen da Wang ken Chen (1981) ti dialekto ti Pengpan 碰拚, Ili ti Dafengshan 大凤山乡, Kondado ti Shuangjiang.
  • Sakupen da Zhou ken Yan (1983) ti dialekto ti Pangpin 胖品,[3] Ili ti Yongge 永革乡, Kondado ti Shuangjiang.
  • Sakupen da Yan ken Zhou (2012) cti pagsasao nga U ti Gantang 甘塘,[4][5] Kondado ti Yongde ken ti pagsasao nga U ti Pangpin 胖品.
  • Dokumentuan ni Svantesson (1991:67) ti dialekto nga Uti Paɑ̃ Xɛp (Bangxie 邦协), Ili ti Shahe 沙河乡, Kondado ti Shuangjiang.[6]

Adda dagiti dua a nangruna a dialekto ti U idiay Kondado ti Shuangjiang: ti maysa ket naisasao idiay Gongnong 公弄 (paset itan ti Ili ti Mengku 勐库镇), ken ti maysa ket naisasao idiay Bangbing 邦丙 ken Dawen Mangga 大文乡忙嘎; naireporta a ti dialekto a Dawen ket agsinnaranay a maawatan iti adda iti Kondado ti Shidian (Shuangjiang County Ethnic Gazetteer 1995:160).

Ponolohia[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti pagsasao nga U ket addaan kadagiti uppat a tono, nangato, ababa, ngumatngato, matmatnag, ken naparang-ay dagitoy manipud iti kaatiddog ti paaweng ken ti kasasaad ti dagiti kamaudian a konsonante.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ U iti Ethnologue (Maika-18 nga ed., 2015)
  2. ^ http://sealang.net/sala/archives/pdf8/svantesson1988u.pdf
  3. ^ "Archive copy". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2014-04-07. Naala idi 2016-12-13.{{cite web}}: Panagtaripato ti CS1: naiyarkibo a kopia a kas titulo (silpo)
  4. ^ "Archive copy". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-03-05. Naala idi 2016-12-13.{{cite web}}: Panagtaripato ti CS1: naiyarkibo a kopia a kas titulo (silpo)
  5. ^ "Archive copy". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-03-05. Naala idi 2016-12-13.{{cite web}}: Panagtaripato ti CS1: naiyarkibo a kopia a kas titulo (silpo)
  6. ^ "Archive copy". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2014-02-22. Naala idi 2016-12-13.{{cite web}}: Panagtaripato ti CS1: naiyarkibo a kopia a kas titulo (silpo)
  • Simao Prefecture Ethnic Minority Affairs Bureau [思茂行署民族事务委员会编]. 1991. A study of the Bulang people [布朗族研究]. Kunming: Yunnan People's Press [云南人民出版社]. ISBN 7-222-00803-9
  • Svantesson, Jan-Olof. 1988. "U." In Linguistics of the Tibeto-Burman Area, 11, no. 1: 64-133.
  • Tao Yuming [陶玉明]. 2012. The Bulang people of China [中国布朗族]. Yinchuan: Ningxia People's Press [宁夏人民出版社].
  • Wang Xingzhong [王兴中] & Zhao Weihua [赵卫华]. 2013. Geography and multilingualism in Lincang [临沧地理与双语使用]. Kunming: Yunnan People's Press [云南人民出版社]. ISBN 978-7-222-08581-7
  • Yan Qixiang [颜其香] & Zhou Zhizhi [周植志]. 2012. Mon-Khmer languages of China and the Austroasiatic family [中国孟高棉语族语言与南亚语系]. Beijing: Social Sciences Academy Press [社会科学文献出版社].

Dagiti Gazetteer ken dagiti sabali a taudan ti gobierno ti nga agraman iti datos ti leksiko

  • Nanjian County Gazetteer Commission [南涧县志编纂委员会编] (ed). 1993. Nanjian County Gazetteer [南涧彝族自治县志]. Chengdu: Sichuan Reference Press [四川辞书出版社].
  • Na Ruzhen [納汝珍], et al. (eds). 1994. Zhenkang County Ethnic Gazetteer [镇康县民族志]. Kunming: Yunnan People's Press [云南民族出版社].
  • Simao Prefecture Ethnic Minority Affairs Bureau [思茅行暑民族事务委员会] (ed). 1990. A study of the Bulang people [布朗族研究]. m.s.
  • Xiao Dehua [萧德虎], et al. (eds). 1992. Zhenkang County Gazetteer [镇康县志]. 1992. Chengdu: Sichuan People's Press [四川民族出版社].
  • Yunnan Gazetteer Commission [云南省地方志编纂委员会] (ed). 1998. Yunnan Provincial Gazetteer, Vol. 59: Minority Languages Orthographies Gazetteer [云南省志. 卷五十九, 少数民族语言文字志]. Kunming: Yunnan People's Press [云南人民出版社].

Dagiti akinruar a silpo[urnosen | urnosen ti taudan]