Pagsasao a Mori Bawah

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Mori Bawah
Patubo itiIndonesia
RehionSulawesi
Patubo a mangisasao
(28,000 iti Mori Atas ti nadakamat idi 1988)[1]
Kodkodigo ti pagsasao
ISO 639-3xmz
Glottologmori1268

Ti pagsasao a Mori Bawah, ammo pay a kas Lower Mori wenno Daya a Mori, ket ti maysa a pagsasao nga Austronesio ti sanga ti Celebiko. Daytoy ket maysa kadagiti nangruna a pagsasao ti Rehensia ti Morowali idiay Tengnga a Sulawesi.

Pannakaidasig[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Mori Bawah ket naidasig a kas kameng dagiti grupo ti pagsasao ti Bungku-Tolaki, ken makibinningay kadagiti kaasitgan a pakaikabagian iti Bungku ken dagiti sabali a pagsasao ti akindaya nga aplaya ti Sulawesi, a kas ti Wawonii ken Kulisusu.[2] No agkaduada, ti Mori Bawah ken ti pagsasao a Mori Atas ket sagpaminsanda a maibagbaga babaen ti termino a ‘Mori’.

Dagiti dialekto[urnosen | urnosen ti taudan]

Ti Mori Bawah ket addaan kadagiti nadumaduma a dialekto. Segun ken ni Esser, dagiti lima a dialekto ket mabalin nga ikeddeng a kas nangruna.[3]

  • Tinompo
  • Tiu
  • Moiki
  • Watu
  • Karunsi’e

Ti dialekto a Tinompo ket ti kangatuan iti prestihio. Ti Tinompo ket isu idi ti dialekto nga insasao babaen dagiti naarian a klase ti indihenio, ken idi immuna a maikaduapulo a siglo, kaaduan pay a naital-o babaen dagiti turay ti kolonia a kas pagalagadan iti amin a paset ti lugar ti Mori, a mairaman para iti Mori Atas ken Padoe.

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Mori Bawah iti Ethnologue (Maika-18 nga ed., 2015)
  2. ^ Mead, David. 1998. Proto-Bungku-Tolaki: Reconstruction of its phonology and aspects of its morphosyntax. (PhD dissertation, Rice University, 1998), p. 117.
  3. ^ Esser, S. J. Phonology and Morphology of Mori, translated from the Dutch version of 1927–1933 (Dallas: SIL, 2011), pp. 2 ff.