Montenegro
Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
| Montenegro Crna Gora
Црна Гора |
||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
|
Oh, Naraniag a Parbangon iti Mayo |
||||||
| Kapitolio ken kadakkelan a siudad |
Podgoricaa 42°47′N 19°28′E / 42.783°N 19.467°E |
|||||
| Opisial a sasao | Montenegrino[1] | |||||
| Dagiti opisial a rehional a pagsasao[2] |
||||||
| Etniko a grupgrupo (2011[3]) |
|
|||||
| Nagan dagiti umili | Montenegrino, Taga-Montenegro | |||||
| Gobierno | Parlantario a republika | |||||
| - | Presidente | Filip Vujanović | ||||
| - | Kangrunaan a Ministro | Milo Đukanović | ||||
| - | Presidente ti Parlamento | Ranko Krivokapić | ||||
| Lehislatura | Skupština | |||||
| Dagiti pasamak | ||||||
| - | Basalo idi ti imperio ti Bisantino ti Duklja | Maika-6 a siglo | ||||
| - | Nawaya bassit a dukado ti Duklja (Doclea) | Maika-9 a siglo | ||||
| - | Pannakabigbig ti Pagarian ti Zeta | 1077 | ||||
| - | Nabangon ti nawaya a dukado | 1356 | ||||
| - | Nabangon manen ti nawaya a dukado | 1441 | ||||
| - | Napundar ti prinsipalidad | 1 Enero 1852 | ||||
| - | Pannakabigbig babaen ti Imperio nga Otomano | 3 Marso1878 | ||||
| - | Nairangarang ti Pagarian | 28 Agosto 1910 | ||||
| - | Pannakapartuat ti Yugoslavia | 1 Disiembre1918 | ||||
| - | Wayawaya manipud ti Serbia ken Montenegro |
3 Hunio 2006 |
||||
| Kalawa | ||||||
| - | Dagup | 13,812 km2 (Maika-161) 5,332 sq mi |
||||
| - | Danum (%) | 1.5 | ||||
| Populasion | ||||||
| - | 2011 (senso) | 620,029 | ||||
| - | Densidad | 73/km2 (Maika-121) 175/sq mi |
||||
| GDP (PPP) | 2014 karkulo | |||||
| - | Dagup | $9.499 bilion[4] | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $15,996[4] (Maika-76) | ||||
| GDP (nominal) | 2014 karkulo | |||||
| - | Dagup | $4.953 bilion[4] | ||||
| - | Tunggal maysa a tao | $7,919[4] (Maika-80) | ||||
| HDI (2013) | nangato · Maika-51 |
|||||
| Kuarta | Euro (€)b (EUR) | |||||
| Sona ti oras | CET (UTC+1) | |||||
| - | Kalgaw (DST) | CEST (UTC+2) | ||||
| Pagmanehuan | kanawan | |||||
| Kodigo ti panagtawag | +382 | |||||
| TLD ti internet | .me | |||||
| a. | Manginagan ti batay-linteg iti Cetinje a kas ti Naarian a Kapitolio (prijestonica) ti Montenegro. | |||||
| b. | Montenegro ken ti euroUnilateral nga inampon; Saan a kameng ti Eurosona ti Montenegro. | |||||
Ti Montenegro (Serbio: Crna Gora / Црна Гора [t͡sr̩̂ːnaː ɡɔ̌ra] (
denggen), a kayatna a sawen ket ti "Nangisit a Bantay") ket ti naturay nga estado idiay Abagatan a daya nga Europa. Daytoy ket addaan iti aplaya iti Baybay Adriatiko iti abagatan a laud ken bineddengan babaen ti Kroasia iti laud, ti Bosnia ken Herzegovina iti amianan a laud, ti Serbia iti amianan a daya, ken ti Albania iti abagatan a daya. Ti kapitoliona ken kadakkelan a siudad ket ti Podgorica, bayat a ti Cetinje ket naidesignado a kas ti Prijestonica, a kayatna sawen ket ti dati a Naarian a Kapitolio a Siudad.
Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]
- ^ "Language and alphabet Article 13". Constitution of Montenegro. WIPO. 19 Oktubre 2007.
The official language in Montenegro shall be Montenegrin.
- ^ "Language and alphabet Article 13". Constitution of Montenegro. WIPO. 19 Oktubre 2007.
Serbian, Bosniak, Albanian and Croatian shall also be in the official use.
- ^ "Census of Population, Households and Dwellings in Montenegro 2011" (PDF). Monstat. Naala idi 12 Hulio 2011.
- ^ a b c d "Montenegro". International Monetary Fund. Naala idi 22 Disiembre 2014.
- ^ "2014 Human Development Report Summary" (PDF). United Nations Development Programme. 2014. pp. 21–25. Naala idi 27 Hulio 2014.
Adu pay a mabasbasa[urnosen | urnosen ti taudan]
- Banac, Ivo. The National Question in Yugoslavia: Origins, History, Politics Cornell University Press, (1984) ISBN 0-8014-9493-1
- Fleming, Thomas. Montenegro: The Divided Land (2002) ISBN 0-9619364-9-5
- Longley, Norm. The Rough Guide to Montenegro (2009) ISBN 978-1-85828-771-3
- Morrison, Kenneth. Montenegro: A Modern History (2009) ISBN 978-1-84511-710-8
- Roberts, Elizabeth. Realm of the Black Mountain: A History of Montenegro (Cornell University Press, 2007) 521pp ISBN 978-1-85065-868-9
- Stevenson, Francis Seymour. A History of Montenegro 2002) ISBN 978-1-4212-5089-2
- Özcan, Uğur II. Abdulhamid Dönemi Osmanlı-Karadağ Siyasi İlişkileri [Political relations between the Ottoman Empire and Montenegro in the Abdul Hamid II era] (2013) Türk Tarih Kurumu Turkish Historical Society ISBN 978-975-16-2527-4
Dagiti silpo ti ruar[urnosen | urnosen ti taudan]
Midia a mainaig iti Montenegro iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Montenegro manipud iti Wikivoyage (Ingles)
- Opisial a website
- Montenegro a naikabil iti The World Factbook (Ingles)
- Ti Montenegro manipud ti UCB Libraries GovPubs
- Kitaen ti Montenegro iti Proyekto ti Nawaya a Direktorio (Ingles)
- Bariweswes ti Montenegro manipud ti BBC News
Wikimedia Atlas iti Montenegro
| Daytoy nga artikulo a mainaig iti heograpia ket pungol. Makatulongka iti Wikipedia babaen ti panagnayon iti daytoy. |
Katkategoria:
- Montenegro
- Dagiti pagilian ti Baybay Mediteraneo
- Dagiti pagilian idiay Europa
- Dagiti Eslabo a pagilian ken teritorio
- Dagiti pagilian ken teritorio nga agsasao ti Serbo-Kroata
- Dagiti republika
- Dagiti liberal a demokrasia
- Dagiti estado ken teritorio a nabangon idi 2006
- Balkan
- Dagiti estado a kameng ti Kappon para iti Mediteraneo
- Dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian