Jump to content

Guinea

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
(Naibaw-ing manipud iti Guinée)

Nagsasabtan: 11°N 10°W / 11°N 10°W / 11; -10

Republika ti Guinea
  • Renndaandi Ginea (Fulfulde)
  • République de Guinéa (Pranses)
Wagayway ti Guinea
Wagayway
Selio ti Guinea
Selio
Napili a pagsasao: "Travail, Justice, Solidarité" (Pranses)
"Obra, Hustisia, Solidaridad"
Nailian a kanta: Liberté  (Pranses)
Wayawaya
Lokasion ti  Guinea  (nangisit nga asul)– idiay Aprika  (napusasaw nga asul ken nangisit a maris-dapo)– idiay ti Kappon ti Aprika  (napusasaw nga asul)
Lokasion ti  Guinea  (nangisit nga asul)

 idiay Aprika  (napusasaw nga asul ken nangisit a maris-dapo)
 idiay ti Kappon ti Aprika  (napusasaw nga asul)

Lokasion ti Guinea
Kapitolio
ken kadakkelan a siudad
Conakry
9°31′N 13°42′W / 9.517°N 13.700°W / 9.517; -13.700
Opisial a sasaoPranses
Sasao a
bernakular
Grupgrupo ti etniko
Nagan dagiti umiliGuinean
GobiernoUnitario a presidensial a republika
 Presidente
Mamady Doumbouya
 Kangrunaan a Ministro
Bah Oury
LehislaturaNailian nga Asemblia
Wayawaya
 manipud iti Pransia
2 Oktubre 1958
Kalawa
 Dagup
245,857 km2 (94,926 sq mi) (Maika-77)
 Danum (%)
negligible
Populasion
 Karkulo idi 2018
12,414,293[2][3] (Maika-81)
 Senso idi 2014
11,628,972
 Densidad
40.9/km2 (105.9/sq mi) (Maika-164)
GDP (PPP)Karkulo idi 2017
 Dagup
$26.451 billion[4]
 Tunggal maysa a tao
$2,039[4]
GDP (nominal)Karkulo idi 2017
 Dagup
$9.183-bilion[4]
 Tunggal maysa a tao
$707[4]
Gini (2012)33.7[5]
kalalainganna
HDI (2017)increase 0.459[6]
ababa · Maika-175
KuartaPranko ti Guinea (GNF)
Sona ti orasUTC (GMT)
Pagmanehuankanawan
Kodigo ti panagtawag+224
Kodigo ti ISO 3166GN
TLD ti internet.gn

Ti Guinea, opisial a ti Republika ti Guinea (Pranses: République de Guinée), ket ti pagilian iti laud nga aplaya ti Laud nga Aprika. Dati nga ammo a kas Guinea a Pranses (Pranses: Guinée française), sumagmamano a maibagbaga ti moderno a pagilian a kas Guinea-Conakry tapno mailasin daytoy manipud kadagiti sabali a pagilian nga agraman iti nagan a "Guinea" ken iti kanagnaganna a rehion, a kas ti Guinea-Bissau ken Guinea Ekuatorial.[7][8][9][10] Ti Guinea ket addaan iti populasion iti 12.4 a riwriw ken ti kalawa iti 245,857 kuadrado kilometro (94,926 sq mi).[11]

Ti naturay nga estado ti Guinea ket maysa a republika nga addaan iti maysa a presidente a dagus a binutosan babaen ti tattao; daytoy a puesto ket daulo ti estado ken daulo ti gobierno. Ti maysa kamara a Nailian nga Asemblia ti Guinea ket ti lehislatibo a bagi ti pagilian, ken dagiti kamengna ket dagus pay a binutosan ti tattao. Ti sanga ti ukom ket idauluan babaen ti Korte Suprema ti Guinea, ti kangatuan ken ti ultimo a korte ti apelado iti pagilian.[12]

Nanaganan ti pagilian manipud iti rehion ti Guinea. Ti Guinea ket tradisional a nagan para iti rehion ti Aprika a mabirukan iti igid ti Golpo ti Guinea. Daytoy ket umay-at iti amianan babaen dagiti rehion ti tropikal a kabakiran ken agpatingga iti Sahel. Ti Ingles a termino a Guinea ket dagus a nagtaud manipud iti Portuges a balikas ti Guiné, a rimmuar idi tengnga ti maika-15 a siglo a mangibaga kadagiti daga a tinagtagitao babaen dagiti Guineus, ti maysa kadawyan a termino para kadagiti tattao a nangisit nga Aprikano iti abagatan ti Karayan Senegal, a maigiddiat kadagiti "tawny" a Bereberes a Zenaga iti ngatona, a tinawtawaganda iti Azenegues wenno Moro.

Ti Guinea kat kaaduan nga Islamiko a pagilian, a mangipresenta dagiti Muslim iti 85 porsiento iti populasion.[7][13][14] Maitagikua dagiti tattao ti Guinea kadagiti duapulo ket uppat a grupo ti etniko. Ti Pranses, ti opisial a pagsasao ti Guinea, ket ti nangruna a pagsasao iti pannakisarita kadagiti pagadalan, iti administrasion ti gobierno, ken ti midia, ngem naisasao pay dagiti ad-adu ngem duapulo ket uppat nga indihenio a pagsasao.

Kaaduan nga agdepdepende ti ekonomia ti Guinea iti ahrikultura ken iti panagtapataud ti mineral.[15] Daytoy ti maikadua a kadakkelan nga agpatpataud iti bauxite iti lubong, ken addaan kadagiti adu a deposito iti diamante ken balitok.[16]

Dagiti nagibasaran

[urnosen | urnosen ti taudan]
  1. "The World Factbook – Central Intelligence Agency – CIA"
  2. ""World Population prospects – Population division"". population.un.org. United Nations Department of Economic and Social Affairs, Population Division. Naala idi Nobiembre 9, 2019.
  3. ""Overall total population" – World Population Prospects: The 2019 Revision" (xslx). population.un.org (custom data acquired via website). United Nations Department of Economic and Social Affairs, Population Division. Naala idi Nobiembre 9, 2019.
  4. 1 2 3 4 "Guinea". International Monetary Fund. Naala idi 18 Abril 2012.
  5. "GINI index (World Bank estimate)". World Bank. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 10 Enero 2019. Naala idi 10 Enero 2019.
  6. "2018 Human Development Report" (PDF). United Nations Development Programme. 2018. Naiyarkibo (PDF) manipud iti kasisigud idi 22 Marso 2017. Naala idi 21 Septiembre 2018.
  7. 1 2 "Guinea-Conakry Information". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 5 Pebrero 2009. Naala idi 11 Pebrero 2009.
  8. "Music Videos of Guinea Conakry". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 21 Pebrero 2007. Naala idi 12 Abril 2018. Naiyarkibo 2007-02-21 iti Wayback Machine
  9. "The Anglican Diocese of Ghana". Netministries.org. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 7 Enero 2009. Naala idi 23 Hulio 2017.
  10. "Guinea Conakry". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 11 Mayo 2011. Naala idi 11 Pebrero 2009. Naiyarkibo 2011-05-11 iti Wayback Machine
  11. "Nations Online: Guinea – Republic of Guinea – West Africa". Nations Online. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 3 Mayo 2003. Naala idi 25 Agosto 2014.
  12. "Guinea's Supreme Court rejects election challenges". Reuters. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 24 Septiembre 2015. Naala idi 23 Hulio 2017.
  13. "Religion in Guinea". Visual Geography. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 14 Septiembre 2013. Naala idi 23 Hulio 2017.
  14. "The Pan African Bank". Ecobank. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 19 Marso 2012. Naala idi 23 Hulio 2017.
  15. "Guinea Conakry: Major Imports, Exports, Industries & Business Opportunities in Guinea Conakry, Africa". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 5 Nobiembre 2010. Naala idi 15 Oktubre 2014.
  16. "Guinea Conakry Support – Guinee Conakry Trade and Support. (GCTS)". Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 5 Enero 2015. Naala idi 15 Oktubre 2014.

Dagiti akinruar a silpo

[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti midia a mainaig iti Guinea iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Guinea manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)