Listaan dagiti naturay nga estado ken agkamkammatalek a teritorio iti Aprika

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Dytoy ket maysa a listaan dagiti naturay nga estado ken agkamkammatalek a teritorio iti Aprika. Mangiraman daytoy kadagiti napno a mabigbig nga estado, dagiti estado nga addaan iti limitado wenno sero a pannakabigbig, ken dagiti agkamkammatalek a teritorio kadagiti estado ti Aprika ken saan nga Aprika. Mangilista daytoy kadagiti 56 a naturay nga estado (54 kadagitoy ket dagiti estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian), dagiti dua a saan a naturay (agkamkammatalek) a teritorio dagiti saan nga estado ti Aprika, ken dagiti siam a sub-nasional a rehion dagiti naturay nga estado ti saan nga Aprika.

Ti Malta ken dagiti parte ti Pransia, Italia, Portugal, ken Espania ket mabirukan iti kontinental a plato ti Aprika, sumagmamano ket as-asideg iti nagruna a daga ti Aprika ngem ti nangruna a daga ti Europa ngem, no maipapan iti politika, isuda ket sapasap a maikeddeng a Europeano babaen ti kombension. Ti Ehipto, uray no sumakop iti Asia babaen ti Peninsula Sinai, ket maikeddeng a kas maysa nga estado ti Aprika.

Dagiti naturay nga estado[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti mabigbig nga estado[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti sumaganad a 54 a napno a mabigbig nga estado ket kamengda amin ti Nagkaykaysa a Pagpagilian[1] ken ti Kappon ti Aprika.[2][3][4][5]

Wagayway Mapa Nagan iti Ilokano
ken
pormal a nagan
[6][7][8]
Lokal a nagan/nagnagan
ken
pormal a nagan/nagnagan[6][7]
Kapitolio
[8][9][10]
Populasion (2018)
[11][12]
Kalawa[a][b]
[13]
Wagayway ti Arhelia
Arhelia

Republika dagiti Tattao ti Arhelia
Arabiko: — الجزائر
الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشعبية

(Al Jazāʼir — Al Jumhūriyyah al Jazāʾiriyyah ad Dimuqrāṭiyyah ash Shaʾbiyyah)
Arhel

Arabiko: الجزائر
(Al Jazā’ir)
2,381,740 km2 (919,595 sq mi)
Angola

Republika ti Angola
Portuges: Angola—República de Angola Luanda

Portuges: Luanda
30,809,787 1,246,700 km2 (481,354 sq mi)
Benin

Republika ti Benin
Pranses: Bénin—République du Bénin Porto-Novo

Pranses: Porto-Novo
11,485,044 112,622 km2 (43,484 sq mi)
Botswana

Republika ti Botswana
Ingles: Botswana—Republic of Botswana

Tswana: Botswana—Lefatshe la Botswana
Gaborone

Ingles: Gaborone

Tswana: Gaborone
2,254,068 581,726 km2 (224,606 sq mi)
Burkina Faso Pranses: Burkina Faso Ouagadougou

Pranses: Ouagadougou
19,751,466 274,000 km2 (105,792 sq mi)
Burundi

Republika ti Burundi
Pranses: Burundi—République du Burundi

Kirundi: Burundi—Republika y'u Burundi
Gitega

Pranses: Gitega

Kirundi: Gitega

11,175,374 27,830 km2 (10,745 sq mi)
Cameroon

Republika ti Kamerun
Ingles: Cameroon—Republic of Cameroon

Pranses: Cameroun—République du Cameroun
Yaoundé

Ingles: Yaoundé

Pranses: Yaoundé
475,442 km2 (183,569 sq mi) mairaman dagiti inadmistro ti Kamerun a parte ti Akin-abagatan a Kamerun, a tinunton babaen ti Gunglo ti Tattao ti Akin-abagatan a Kamerun a kas Republika ti Ambazonia
Cape Verde

Republika ti Cabo Verde
Portuges: Cabo Verde—República de Cabo Verde Praia

Portuges: Praia
4,033 km2 (1,557 sq mi)
Republika ti Tengnga nga Aprika Sango: Ködörösêse tî Bêafrîka

Pranses: République centrafricaine
Bangui

Pranses: Bangui
622,984 km2 (240,535 sq mi)
Chad

Republika ti Chad
Arabiko: جمهورية تشاد — تشاد
(Tshād—Jumhūriyyat Tshād)

Pranses: Tchad—République du Tchad
N'Djamena

Arabiko: نجامينا‎ (Nijāmīnā)

Pranses: Ndjamena
15,477,729 1,284,000 km2 (495,755 sq mi)
Komoros

Kappon ti Komoros
Arabiko: — جزرالقمر
جمهورية القمرالمتحدة

(Juzur al Qamar—Jumhūriyyat al Qamar al Muttaḥidah)

Komoriano: Komori—Udzima wa

Komori

Pranses: Comores—Union des Comores

Moroni

Arabiko: موروني‎ (Mūrūnī)

Pranses: Moroni
2,235 km2 (863 sq mi)
Demokratiko a Republika ti Kongo[n 1] Pranses: République démocratique du Congo Kinshasa

Pranses: Kinshasa
2,344,858 km2 (905,355 sq mi)
Republika ti Kongo[n 2] Pranses: République du Congo Brazzaville

Pranses: Brazzaville
342,000 km2 (132,047 sq mi)
Djibouti

Republika ti Djibouti
Arabiko: جيبوتي — جمهورية جيبوتي
(Jibūti—Jumhūrīyat Jibūti)

Pranses: Djibouti—République de Djibouti
Siudad ti Djibouti

Arabiko: مدينة جيبوتي (Jibūti Madīna)

Pranses: Ville de Djibouti
958,923 23,200 km2 (8,958 sq mi)
Ehipto

Arabo a Republika ti Ehipto[n 3]
Arabiko: مصر — جمهورية مصر العربية (Miṣr—Jumhūrīyat Miṣr al ʿArabiyyah) Cairo

Arabiko: القاهرة (al Qāhirah)
1,001,449 km2 (386,662 sq mi)
Guinea Ekuatorial

Republika ti Guinea Ekuatorial
Pranses: Guinée équatoriale—République de Guinée équatoriale

Portuges: Guiné Equatorial—República da Guiné Equatorial

Espaniol: Guinea Ecuatorial—República de Guinea Ecuatorial
Malabo[n 4]

Pranses: Malabo

Portuges: Malabo

Espaniol: Malabo
28,051 km2 (10,831 sq mi)
Eritrea

Estado ti Eritrea
Arabiko: إرتريا — دولة إرتريا
(ʾIritriyā—Dawlat ʾIritriyā)

Ingles: Eritrea—State of Eritrea

Tigrinya: ኤርትራ — ሃገረ ኤርትራ
(ʾErtra—Hagere ʾErtra)
Asmara

Arabiko: أسمرة (ʾAsmara)

Tigrinya: ኣስመራ
(Asmera)
3,452,786 117,600 km2 (45,406 sq mi)
Eswatini

Pagarian ti Eswatini
Ingles: Eswatini—Kingdom of Eswatini

Swazi: eSwatini—Umbuso weSwatini
Lobamba (naarian ken lehislatibo)
Mbabane (administratibo)

Ingles: Lobamba, Mbabane

Swazi: Lobamba, ÉMbábáne
1,136,281 17,364 km2 (6,704 sq mi)
Etiopia

Pederal a Demoratiko a Republika ti Etiopia
Amariko: Iትዮጵያ — የIትዮጵያ ፈደራላዊ ዲሞክራሲያዊ ሪፐብሊክ
(Ītyōṗṗyā—Ītyōṗṗyā Fēdēralāwī Dēmōkrāsīyāwī Rīpeblīk)
Addis Ababa

Amariko: አዲስ አበባ (Addis Abäba)
1,104,300 km2 (426,373 sq mi)
Gabon

Republika a Gabones
Pranses: Gabon—République gabonaise Libreville

Pranses: Libreville
2,119,275 267,668 km2 (103,347 sq mi)
Gambia

Republika ti Gambia
Ingles: The Gambia—Republic of the Gambia Banjul

Ingles: Banjul
10,380 km2 (4,008 sq mi)
Ghana

Republika ti Ghana
Ingles: Ghana—Republic of Ghana Accra

Ingles: Accra
29,767,102 238,534 km2 (92,098 sq mi)
Guinea[n 5]

Republika ti Guinea
Pranses: Guinée—République de Guinée Conakry

Pranses: Conakry
12,414,293 245,857 km2 (94,926 sq mi)
Guinea-Bissau

Republika ti Guinea-Bissau
Portuges: Guiné-Bissau—República da Guiné-Bissau Bissau

Portuges: Bissau
1,874,303 36,125 km2 (13,948 sq mi)
Côte d'Ivoire

Republika ti Côte d'Ivoire
Pranses: Côte d'Ivoire—République de Côte d'Ivoire Yamoussoukro

Pranses: Yamoussoukro
322,460 km2 (124,503 sq mi)
Kenya

Republika ti Kenya
Ingles: Kenya—Republic of Kenya

Swahili: Kenya—Jamhuri ya Kenya
Nairobi

Ingles: Nairobi

Swahili: Nairobi
51,392,565 580,367 km2 (224,081 sq mi)
Lesotho

Pagarian ti Lesotho
Ingles: Lesotho—Kingdom of Lesotho

Sotho: Lesotho—Muso oa Lesotho
Maseru

Ingles: Maseru

Sotho: Maseru
2,108,328 30,355 km2 (11,720 sq mi)
Liberia

Republika ti Liberia
Ingles: Liberia—Republic of Liberia Monrovia

Ingles: Monrovia
4,818,973 111,369 km2 (43,000 sq mi)
Libya

Estado ti Libya
Arabiko: ليبيا (Lībīyā)

Bereberes: ⵍⵉⴱⵢⴰ (Libya)
Tripoli

Arabiko: طرابلس (Ṭarābulus)

Bereberes: ⵟⵔⴰⴱⵍⴻⵙ (Ṭrables)
6,678,559 1,759,540 km2 (679,362 sq mi)
Madagascar

Republika ti Madagascar
Pranses: Madagascar—République de Madagascar

Malagasi: Repoblikan'i Madagasikara
Antananarivo

Pranses: Antananarivo

Malagasi: Antananarivo
26,262,313 587,041 km2 (226,658 sq mi)
Malawi

Republika ti Malawi
Chichewa: Malaŵi—Dziko la Malaŵi

Ingles: Malawi—Republic of Malawi
Lilongwe

Chichewa: Lilongwe

Ingles: Lilongwe
18,143,217 118,484 km2 (45,747 sq mi)
Mali

Republika ti Mali
Pranses: Mali—République du Mali Bamako

Pranses: Bamako
19,077,749 1,240,192 km2 (478,841 sq mi)
Mauritania

Islamiko a Republika ti Mauritania
Arabiko: موريتانيا —
الجمهورية الإسلامية الموريتانية
(Mūrītānīyyā

—Al Jumhūriyyah alʾIslāmiyyah al Mūrītānīyyah
)
Nouakchott

Arabiko: نواكشوط (Nuwākshūṭ)
4,403,313 1,030,700 km2 (397,955 sq mi)
Maurisio

Republika ti Maurisio
Ingles: Mauritius—Republic of Mauritius

Pranses: Maurice—République de Maurice

Maurisiano a Kreol Moris—Repiblik Moris
Port Louis

Ingles: Port Louis

Pranses: Port-Louis

Maurisiano a Kreol: Porlwi
2,040 km2 (788 sq mi)
Morocco

Pagarian ti Morocco
Arabiko : المغرب — المملكة المغربية
(Al Maḡrib—Al Mamlakah al Maḡribiyyah)

Bereberes: ⵜⴰⴳⵍⴷⵉⵜ ⵏ ⵍⵎⴰⵖⵔⵉⴱ (Tageldit n-Elmaġrib)
Rabat

Arabiko: الرباط (ar-Ribaaṭ)

Bereberes: ⴰⵕⴱⴰⵟ (Aṛbaṭ)
36,029,093 446,550 km2 (172,414 sq mi) saan amin a mairaman dagiti naisuppiatan a teritorio

710,850 km2 (274,461 sq mi) mairaman dagiti inadministro a parte ti Morocco ti Akinlaud a Sahara, a tinunton bbaen ti Sanguanan a Polisario a kas ti Arabo a Demokratiko a Republika ti Sahrawi
Mozambique

Republika ti Mozambique
Portuges: Moçambique—República de Moçambique Maputo

Portuges: Maputo
29,496,004 801,590 km2 (309,496 sq mi)
Namibia

Republika ti Namibia
Ingles: Namibia—Republic of Namibia Windhoek

Ingles: Windhoek
2,448,301 825,418 km2 (318,696 sq mi)
Niger

Republika ti Niger
Pranses: Niger—République du Niger Niamey

Pranses: Niamey
22,442,831 1,267,000 km2 (489,191 sq mi)
Nigeria

Pederal a Republika ti Nigeria
Ingles: Nigeria—Federal Republic of Nigeria Abuja

Ingles: Abuja
195,874,685 923,768 km2 (356,669 sq mi)
Rwanda

Republika ti Rwanda
Ingles: Rwanda—Republic of Rwanda

Pranses: Rwanda—République du Rwanda

Kinyarwanda Rwanda—Repubulika y'u Rwanda
Kigali

Ingles: Kigali

Pranses: Kigali

Kinyarwanda Kigali
12,374, 397 26,798 km2 (10,347 sq mi)
Santo Tomas ken Prinsipe

Demokaratiko a Republika ti Santo Tomas ken Prinsipe
Portuges: São Tomé e Príncipe—República Democrática de São Tomé e Príncipe São Tomé

Portuges: São Tomé
964 km2 (372 sq mi)
Senegal

Republika ti Senegal
Pranses: Sénégal—République du Sénégal Dakar

Pranses: Dakar
15,854,323 196,723 km2 (75,955 sq mi)
Seychelles

Republika ti Seychelles
Ingles: Seychelles—Republic of Seychelles

Pranses: Seychelles—République des Seychelles

Seychellois a Kreol: Sesel— Repiblik Sesel
Victoria

Ingles: Victoria

Pranses: Victoria

Seychellois a Kreol: Victoria
97,096 451 km2 (174 sq mi)
Sierra Leone

Republika ti Sierra Leone
Ingles: Sierra Leone—Republic of Sierra Leone Freetown

Ingles: Freetown
7,650,150 71,740 km2 (27,699 sq mi)
Somalia

Pederal a Republika ti Somalia
Arabiko: الصومال —
جمهورية الصومال الفيدرالية
(Aṣ Ṣūmāl—Jumhūriyyah aṣ Ṣūmāl al Fīdrāliyyah)

Somali: Jamhuuriyadda Federaalka Soomaaliya
Mogadishu

Somali: Muqdisho

Arabiko: مقديشو (Maqadīshū)
15,008,226 637,657 km2 (246,201 sq mi)
Abagatan nga Aprika

Republika ti South Africa
Afrikaans: Suid-Afrika—Republiek van Suid-Afrika
Dagiti 10 pay a dadduma a nagan
  • Ingles: South Africa—Republic of South Africa
    Tsonga: Afrika Dzonga—Riphabliki ra Afrika Dzonga
    Tswana: Aforika Borwa—Rephaboliki ya Aforika Borwa
    Akin-abagatan a Ndebele: Sewula Afrika—iRiphabliki yeSewula Afrika
    Akin-amianan a Sotho: Afrika-Borwa—Repabliki ya Afrika-Borwa
    (Akin-abagatan) Sotho: Afrika Borwa—Rephaboliki ya Afrika Borwa
    Swati: Ningizimu Afrika—iRiphabhulikhi yeNingizimu Afrika
    Xhosa: uMzantsi Afrika—iRiphabliki yomZantsi Afrika
    Venda: Afurika Tshipembe—Riphabuḽiki ya Afurika Tshipembe
    Zulu: Ningizimu Afrika—iRiphabhuliki yaseNingizimu Afrika
Bloemfontein (judicial),
Cape Town (legislatibo),
ken Pretoria (ehekutibo)
1,221,037 km2 (471,445 sq mi)
Abagatan a Sudan

Republika ti Abagatan a Sudan
Ingles: South Sudan—Republic of South Sudan Juba

Ingles: Juba
644,329 km2 (248,777 sq mi)
Sudan

Republika ti Sudan
Arabiko: السودان — جمهورية السودان
(As Sūdān—Jumhūriyyah as Sūdān)

Ingles: Republic of the Sudan
Khartoum

Arabiko: الخرطوم (Al Kharṭūm)
41,801,533 1,861,484 km2 (718,723 sq mi)
Tanzania

Ngkaykaysa a Republika ti Tanzania
Ingles: Tanzania—United Republic of Tanzania

Swahili: Tanzania—Jamhuri ya Muungano wa Tanzania
Dodoma (opisial)
Dar es Salaam (tugaw ti gobierno)

Ingles: Dodoma

Swahili: Dodoma
56,313,438 945,203 km2 (364,945 sq mi)
Togo

Prepublika ti Togoles
Pranses: Togo—République Togolaise Lomé

Pranses: Lomé
7,889,093 56,785 km2 (21,925 sq mi)
Tunisia

Republika a Tunisiano
Arabiko: تونس — الجمهورية التونسية
(Tūnis—Al Jumhūriyyah at Tūnisīyyah)
Tunis

Arabiko: تونس (Tūnis)</
11,565,201 163,610 km2 (63,170 sq mi)
Uganda

Republika ti Uganda
Ingles: Uganda—Republic of Uganda

Swahili: Uganda—Jamhuri ya Uganda
Kampala

Ingles: Kampala

Swahili: Kampala
42,729,036 236,040 km2 (91,136 sq mi)
Zambia

Republika ti Zambia
Ingles: Zambia—Republic of Zambia Lusaka

Ingles: Lusaka
17,351,708 752,614 km2 (290,586 sq mi)
Zimbabwe

Republika ti Zimbabwe
Ingles: Zimbabwe—Republic of Zimbabwe Harare

Ingles: Harare
14,438,802 390,757 km2 (150,872 sq mi)

Dagiti estado nga addaan iti limitado wenno awan iti sangalubongan a pannakabigbig[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti sumaganad a dua nga entidad ket bukodda nga inrangarang a naturayda nga estado ken agtengngelda kadagiti sumagmamano a teritorio ngem addaan iti limitado wenno awan pannakabigbig manipud kadagiti sabali nga estado. Awan kadagitoy nga entidad ket estado a kameng ti Nagkaykaysa a Pagpagilian, ngem ti Arabo a Demokratiko a Republika ti Sahrawi ket maysa a kameng ti Kappon ti Aprika.

Wagayway Mapa Ababa a nagan iti Ilokano
ken
pormal a nagan
Kasasaad Lokal nga ababa a nagan/nagnagan
ken
pormal a nagan/nagnagan
Kapitolio Populasion Kalawa
Arabo a Demokratiko a Republika ti Sahrawi[n 6] Tinunton babaen ti Morocco a kas dagiti bukodna nga akin-abagatan unay a probinsia

Bigbigen babaen ti Kappon ti Aprika ken dagiti 39 a kameng ti UN a kas ti representatibo a gobierno ti Akinlaud a Sahara
Arabiko:
الجمهورية العربية الصحراوية الديمقراطية
(Al Jumhūrīyah al ‘Arabīyah aṣ Ṣaḥrāwīyah ad Dīmuqrāṭīyah)

Espaniol: República Árabe Saharaui Democrática
El Aaiún (nairangarang)[n 7]

Arabiko: العيون (AlʿUyūn)

Espaniol: El Aaiún
582,478 267,405 km2 (103,246 sq mi)
Somalilandia

Republika ti Somalilandia[14][15]
Ti estado ket tenglen babaen ti Somalia[16]

Saan a bigbigen ti ania man a kameng ti UN [17][18]
Arabiko: أرض الصومال
— جمهورية أرض الصومال
(Arḍ aṣ Ṣūmāl—Jumhūrīyat Arḍ aṣ Ṣūmāl)

Somali: Jamhuuriyadda Somaliland
Hargeisa

Arabiko: هرجيسا (Harjaysā)

Somali: Hargeysa
4,000,000 176,120 km2 (68,000 sq mi)

Dagiti konstituente a parte dagiti saan nga Aprikano nga estado[urnosen | urnosen ti taudan]

Dagiti 10 a politikal nga entidad iti daytoy a listaan ket dagiti konstituente a parte dagiti saan nga Aprikano nga estado.

Wagayway Mapa Ababa a nagan iti Ilokano
ken
pormal a nagan
Agturay a bileg Kasasaad[19] Lokal nga ababa a nagan/nagnagan
ken
pormal a nagan/nagnagan
Kapitolio Populasion Kalawa[13]
Is-isla Canaria

Autonomo a Rehion ti Is-isla Canaria
 Espania Autonomo a komunidad ti Espania Espaniol: Islas Canarias Santa Cruz ken Las Palmas[20]

Espaniol: Santa Cruz de Tenerife ken Las Palmas de Gran Canaria
2,207,225 7,447 km2 (2,875 sq mi)
Ceuta

Autonomo a Siudad ti Ceuta
Autonomo a siudad ti Espania Espaniol: Ceuta—Ciudad autónoma de Ceuta Ceuta

Espaniol: Ceuta
84,843 28 km2 (11 sq mi)
Akin-abagatan ken Anatartika a Dagdaga ti Pransia[n 8]  Pransia Ballasiw-taaw a teritorio ti Pransia Pranses: Terres australes et antarctiques françaises Saint Pierre[n 9] Awan ti permanente a populasion[21] 38.60 km2 (15 sq mi)
Madeira

Autonomo a Rehion ti Madeira
 Portugal Autonomo a Rehion ti Portugal Portuges: Madeira—Região Autónoma da Madeira Funchal

Portuges: Funchal
267,785 828 km2 (320 sq mi)
Mayotte

Rehion ti Mayotte
 Pransia Ballasiw-taaw ken konstituente a parte ti Republika ti Pransia Pranses: Mayotte—Région Mayotte Dzaoudzi (official)
Mamoudzou (tugaw ti prepekto ken departamento ti konseho)

Pranses: Mamoudzou
266,380 374 km2 (144 sq mi)
Melilla

Autonomo a Siudad ti Melilla
 Espania Autonomo a siudad ti Espania Espaniol: Melilla—Ciudad autónoma de Melilla Melilla

Espaniol: Melilla
84,714 20 km2 (8 sq mi)
Is-isla Pelagie  Italia Purpuro ti Italia Italiano: Isole Pelagie

Siciliano: Ìsuli Pilaggî
Lampedusa e Linosa[n 10]

Italiano: Lampedusa e Linosa

Siciliano: Lampidusa e Linusa
6,304 21.4 km2 (8 sq mi)
Plazas de soberanía  Espania Ballasiw-taaw a teritorio ti Espania Espaniol: Plazas de soberanía N/A 74 0.59 km2 (0.23 sq mi)
Reunion

Rehion ti Reunion
 Pransia Ballasiw-taaw a rehion ken konstituente a parte ti Republika ti Pransia Pranses: Réunion—Région Réunion Saint-Denis

Pranses: Saint-Denis
889,918 2,512 km2 (970 sq mi)
Purpuro ti Socotra  Yemen Gobernorato ti Yemen Arabiko: أرخبيل سقطرى
(ʾArḫabīl Suquṭrā)
Hadibu

Arabiko: اديبو (Ḥādībū)
60,550 3,974.64 km2 (1,535 sq mi)

Agkamkammatalek a teritorio ti maysa a naturay nga estado[urnosen | urnosen ti taudan]

Wagayway Mapa Ababa a nagan iti Ilokano
ken
pormal a nagan
Agturay a bileg Kasasaad[19] Lokal nga ababa a nagan
ken
pormal a nagan
Kapitolio Populsion Kalawa[13]
Santa Elena, Asunsion ken Tristan ti Acuna  Nagkaykaysa a Pagarian Ballasiw-taaw a teritorio ti Britaniko Ingles: Saint Helena, Ascension and Tristan da Cunha Jamestown 5,633 420 km2 (162 sq mi)

Dagiti nota[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ Ammo pay akas Kongo-Kinshasa ken dati a kas Zaire.
  2. ^ Ammo pay a kas Kongo-Brazzaville.
  3. ^ Sumagmamano a teritorio ket mabalin a masuppiatan a parte ti Asia wenno Aprika.
  4. ^ Ti Oyala ket isunto ti masakbayan a kapitolio ti Guinea Ekuatorial; agdama a mabangbangon.
  5. ^ Ammo pay a kas Guinea-Conakry tapno mailasin daytoy manipud iti kaarruba a Guinea-Bissau.
  6. ^ Sakupenna ti parte ti teritorio ti Akinlaud a Sahara, suppiaten babaen ti Morocco.
  7. ^ Agdama a babaen ti administrasion ti Morocco. Ti Tifariti ket ti pudno a temporario a kapitolio, ngem ti Tindouf a mabirukan iti Arhelia ket isu ti lugar dagiti sumagmamano a pasilidad ti gobierno ken militar.
  8. ^ Dagiti laeng Îles Éparses ti maikeddeng aparte ti kontinente ti Aprika. Dagiti nabati nga uppat a distrito ket mabirukan iti ruar ti kontinental a sabanas iti Taaw Indiano wenno Antartika.
  9. ^ Ti nagruna nga estasion iti Îles Éparses ket adda iti Tromelin. Dagiti kuartel iti hepe ti distrito, nupay kasta, daytoy ket adda iti Saint Pierre, iti Réunion.
  10. ^ Heograpiko a parte ti purpuro (Lampedusa ken Lampione) maitagikua iti kontinete ti Aprika; iti politik aken administratibo, maipan dagiti isla iti kaunegan ti Probinsia ti Agrigento iti Sicilia

Dagiti nagibasaran[urnosen | urnosen ti taudan]

  1. ^ "Member States". United Nations. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2011-02-07. Naala idi 28 Hulio 2011.
  2. ^ "Member States". African Union. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 9 Enero 2015. Naala idi 15 Hulio 2013.
  3. ^ "African Union Welcomes South Sudan as the 54th Member State of the Union". StarAfrica.com. 27 Hulio 2011. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 23 Disiembre 2011. Naala idi 28 Hulio 2011.
  4. ^ "African Union suspends Central African Republic after coup". Los Angeles Times. 25 Marso 2013. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2014-12-31. Naala idi 14 Marso 2015.
  5. ^ "Africa Population (LIVE)". www.worldometers.info. Naala idi 31 Hulio 2019.
  6. ^ a b "Field Listing :: Names". CIA. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2017-07-01. Naala idi 28 Hulio 2017.
  7. ^ a b "UNGEGN List of Country Names" (PDF). United Nations Group of Experts on Geographical Names. 2007. Naiyarkibo (PDF) manipud iti kasisigud idi 2011-07-28. Naala idi 28 Hulio 2011.
  8. ^ a b "List of countries, territories and currencies". Europa. 9 Agosto 2011. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2013-07-16. Naala idi 10 Agosto 2011.
  9. ^ "Field Listing :: Capital". CIA. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2011-06-29. Naala idi 3 Agosto 2011.
  10. ^ "UNGEGN World Geographical Names". United Nations Group of Experts on Geographical Names. 29 Hulio 2011. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2011-08-01. Naala idi 3 Agosto 2011.
  11. ^ ""World Population prospects – Population division"". population.un.org. United Nations Department of Economic and Social Affairs, Population Division. Naala idi Nobiembre 9, 2019.
  12. ^ ""Overall total population" – World Population Prospects: The 2019 Revision" (xslx). population.un.org (custom data acquired via website). United Nations Department of Economic and Social Affairs, Population Division. Naala idi Nobiembre 9, 2019.
  13. ^ a b c "Field Listing :: Area". CIA. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2012-07-28. Naala idi 7 Agosto 2011.
  14. ^ Nausar ti nagan iti The Batay-linteg ti Republika ti Somalilandia Naiyarkibo 2015-09-24 iti Wayback Machine
  15. ^ Susan M. Hassig, Zawiah Abdul Latif, Somalia, (Marshall Cavendish: 2007), p.10.
  16. ^ "The Transitional Federal Charter of the Somali Republic" (PDF). University of Pretoria. 1 Pebrero 2004. Naiyarkibo manipud iti kasisigud (PDF) idi Disiembre 18, 2008. Naala idi 2 Pebrero 2010. "The Somali Republic shall have the following boundaries. (a) North; Gulf of Aden. (b) North West; Djibouti. (c) West; Ethiopia. (d) South south-west; Kenya. (e) East; Indian Ocean."
  17. ^ Lacey, Marc (5 Hunio 2006). The Signs Say Somaliland, but the World Says Somalia Naiyarkibo 2011-06-27 iti Wayback Machine. The New York Times. Retrieved 2010-05-25.
  18. ^ "UN in Action: Reforming Somaliland's Judiciary" (PDF). Naiyarkibo (PDF) manipud iti kasisigud idi 2012-01-21. Naala idi 2012-05-29.
  19. ^ a b "Field Listing :: Dependency Status". CIA. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2011-06-29. Naala idi 8 Agosto 2011.
  20. ^ "Estatuto de Autonomía de Canarias en la Página Web Oficial del Gobierno de Canarias". .gobiernodecanarias.org. Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2011-01-20. Naala idi 2010-09-20.
  21. ^ "French Southern and Antarctic Lands". Naala idi 5 Oktubre 2014.